Criminal intelligence and the privacy of human life.

Teisėsaugos institucijos atskleisdamos ir tirdamos nusikalstamas veikas dažnai vadovaujasi Kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis leidžiama intensyviai brautis į žmogaus privatų gyvenimą. Kita vertus, Kriminalinės žvalgybos įstatyme ne tik įtvirtintos teisėsaugos institucijų pareigūnų teisės taikant šiame įstatyme įtvirtintas nuostatas, bet ir garantijos, kad taikant šias nuostatas nebus pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. Šiuolaikiniame moderniame, dinamiškame gyvenime Kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtintų priemonių taikymas ir žmogaus teisių apsauga išlieka svarbiu ir aktualiu klausimu. Ypač pažymėtina besikeičianti teismų praktika nagrinėjant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Pastaruoju metu formuojama teismų praktika baudžiamosios atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas kontekste tapo išsamesnė, detalesnė, keliami didesni reikalavimai ikiteisminį tyrimą atliekantiems, jam vadovaujantiems ir jį organizuojantiems, taip pat valstybinį kaltinimą palaikantiems prokurorams. O teismai yra įpareigoti priimamus sprendimus grįsti baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, vėliau teismo pripažintų įrodymais, visetu. Straipsnis skiriamas žmogaus privataus gyvenimo ribų, surinktų įrodymų leistinumo sąlygoms nustatyti taikant procesines prievartos priemones, asmens galimybėms apsiginti nuo neteisėtų valstybės veiksmų įvertinti ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų taikymo probleminiams aspektams atskleisti Lietuvos teismų praktikoje.Investigations of criminal offences may include measures established by the Law on Criminal Intelligence, which intensively hamper the private life of a person. On the other hand, the law must establish not only the rights of the officials to apply such measures, but also the guarantees that they will not cause any violations of human rights and freedoms in the application of these laws. In modern life, the problem of the application of measures under the Law on Criminal Intelligence and the protection of human rights remains relevant. This is particularly true of the changed case law in the context of criminal liability for criminal offences involving corruption. This practice has now become more complete, detailedm and up to the requirements of both pre-trial, managing, organizing, as well as public prosecution, prosecutors, and courts. This article focuses on the identification of the boundaries of human private life and penetration in it, the conditions of admissibility of data obtained through procedural coercive measures, the ability of a person to defend themselves against unlawful acts of the state, and the labyrinths of the application of criminal intelligence law in Lithuanian case law