Values and interests in the foreign policy of the European Union.The case of the EU-Uzbekistan relations

Disertacija tiria vertybių ir interesų konfliktą, pasireiškiantį Europos Sąjungos politikoje Uzbekistane. Europos Sąjunga Centrinėje Azijoje turi ekonominių ir politinių interesų, tačiau jų įgyvendinimas dažnokai stringa dėl vertybinio pobūdžio nesutarimų tarp ES ir Uzbekistano. Panašu, jog ideologijų ir politinių kultūrų skirtumai tarp Uzbekistano ir Europos Sąjungos sąlygoja situaciją, kai pernelyg stiprus vertybinio dėmens akcentavimas tolydžio didina įtampą tarpusavio santykiuose. Nagrinėjant šiuos santykius ryškėja, jog ES vyrauja tendencija žvelgti į įtampos didėjimą santykiuose su Uzbekistanu kaip į laikiną reiškinį, o ES iškylančias kliūtis siekti interesų Centrinėje Azijoje, vertinti kaip laikinus situacinius sunkumus. Abu šie reiškiniai lyg ir turėtų išnykti, kai tik Uzbekistanas sutiks priimti siūlomas standartines bendradarbiavimo schemas, apimančias be kita ko ir nuoseklų demokratijos principų diegimą visose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse. Kita vertus, tyrinėjant ES – Uzbekistano santykius, sunku atrasti tokio laikinumo prielaidų. Todėl iškyla klausimas apie ES požiūrio, lūkesčių bei jais besiremiančios politikos Centrinėje Azijoje pagrįstumą. Metodologiniu požiūriu, disertacija orientuojama kokybine-interpretacine linkme. Vertybių vaidmuo santykiuose tarp valstybių, priklausančių skirtingoms civilizacijoms, nagrinėjamas naudojant civilizacijų analizės metodą. Siekiama išsiaiškinti ar vertybės gali sąlygoti neatitikimą tarp valstybės užsienio politikos prioritetų ir interesų, bei tokios politikos įgyvendinimo principų. Į ES-Uzbekistano santykių epizodus, naujai besiformuojantį Uzbekistano identitetą ir Uzbekistano užsienio politiką žvelgiama per civilizacinių struktūrų prizmę. Užsienio politikoje sureikšmindama vertybinį dėmenį, ES diplomatija Uzbekistane susiduria su kitos civilizacijos moraliniu imperatyvu. Tikėtina, jog tokia situacija gali kartotis ir kitais tarpcivilizacinių santykių atvejais, tad vertybinė užsienio politika greičiausiai galėtų būti efektyvi tik tos pačios civilizacijos rėmuose. Daroma prielaida, jog konstruktyvūs santykiai tarp civilizacijų galėtų remtis platesne I. Kanto moralės sampratos interpretacija bei J. Rawls teisingumo koncepcija, esančia už bet kurios moralinės doktrinos ribų.The dissertation explores the conflict between interests and values, manifested in the European Union‘s policy in Uzbekistan. EU has sound economic and political interests in Central Asia, however their implementation is often hindered by a dissension on values. The differences in ideologies and political cultures between the EU and Uzbekistan lead to the situation where further unilateral emphasis on values and principles may cause a buildup of tension in relations. Analysis of the EU-Uzbekistan relations implies, that dominant thinking on the EU‘s side is to take the growing tension in relations with Uzbekistan as temporal situational difficulties, which are supposed to cease as soon as the leadership of Uzbekistan will accept proposed standard schemes of cooperation, including inter alia, the continuous implementation of principles of democracy in various spheres of life of the society and the state. On the other hand, the analysis does not uncover any evidence in favour of the assumption that such temporal situation would change anytime soon. This brings into question both the approaches, providing a ground for the EU‘s policy in Uzbekistan, and the expectations for outcomes of such a policy. Methodologically, dissertation stays within the stream of qualitative-interpretive tradition. It employs the method of civilizational analysis, aiming to explain the role of values in the relations between states, belonging to different civilizations, and how they can cause the discrepancy between foreign policy priorities and interests, and principles of such policy implementation. Accordingly, episodes of the EU –Uzbekistan relations, the formation of new Uzbek identity and foreign policy of Uzbekistan are being interpreted through so called civilizational structures, which are comparable forms of civilizational mentality (consciousness). Putting a strong emphasis on values and principles, the diplomacy of the EU in Uzbekistan faces the resistance of the moral imperative of a different civilization. The situation may replicate itself in other cases of relations between civilizations, therefore value-based foreign policy is deemed to be effective only within the confines of a single civilization. Assumption is made that the relations between different civilizations could be constructively based on the wider interpretation of Kantian notion of morality and internationally applying Rawlsian concept of justice, which itself is beyond any particular moral doctrine.Vytauto Didžiojo universiteta