Heraclitus logos conception

Rašto darbe yra analizuojamas Herakleito mąstomų apibrėžčių – mito, kosmoso, duoties ir rašto kalbos sąrangų santykis bei mito ir duoties tvarkos prasilenkimas su κόσμος ir λόγος sąranga. Darbe yra mintiškai ir faktiškai nagrinėjamos šių sąrangų prasilenkimo ir tapatumo priežastys. Lyginant mito, kosmoso, duoties ir rašto struktūras, paaiškėja tai, ką vienu ar kitu žodžiu apibrėžia Herakleitas. Darbe analizuojama į ką nužymi ir ką iškelia žodinių reikšmių santykis. Reikšmių santykio pagrindu yra analizuojami Herakleito fragmentai bei jo mąstymo būdas, kuris ir išskleidžia žodį λόγος bei patvirtina jo žodines reikšmes bei sąrangą. Rašto darbe aiškinamasi, kaip Herakleitas suvokia jau minėtų sąrangų tapatumą ir prasilenkimą, kuris įsigyvendina žmonių duotyje žodžiu πόλεμος bei yra išskleidžiama šio prasilenkimo priežastis. Darbe yra išdėstoma, kaip Herakleitas anuliuoja perskyrą ir įkelia į jos vietą λόγος bei kodėl siūlo laikyti λόγος neabejotinu žinojimo pagrindu. Remiantis Herakleito fragmentais bei kalbos analizės būdu, yra išskleidžiama žodžio žodis/λόγος sąranga, dalys, apibrėžtis, santykis ir žodinės reikšmės. Šiame darbe yra visapusiškai analizuojama, kokiu būdu Herakleito rašto žodis/λόγος bet kuriam esančiam yra viena žinojimo sąranga ir kokiu būdu λόγος yra duoties žinojimo ir suvokimo pradžia, pagrindas, matas, santykinis santykis, apibrėžtis, proto tapatybė ir, kaip teigia Herakleitas, įstatymas.The paper analyses the concepts contemplated by Heraclitus, such as the conceptual frameworks of myth, cosmos, the given, the written language and the differences between myth and the given order from κόσμος and λόγος. The paper explores the reasons of differences as well as identity of the conceptual frameworks from both theoretical and factual points of view. The comparison of the conceptual frameworks of myth, cosmos, the given and the written reveals what one or other word actually denotes in Heraclitus’ sense. The present work examines what the relation of the words’ significations determines and emphasizes. The relation of the significations serves as the basis for the analysis of the fragments of Heraclitus’ works and his way of thought that unfolds the concept λόγος and confirms its linguistic meanings as well as conceptual framework. The author of the present paper tries to find out how Heraclitus conceives of the identity and differences of the above mentioned concepts embodied in the notion πόλεμος and indicates the reason of the differences. The paper presents how Heraclitus annuls schism and replaces it with λόγος. The work also attempts to explain the reasons why λόγος should be treated as an undoubtful basis for knowing. On the grounds of the fragments of Heraclitus’ works and the methods of language analysis, the conceptual framework, parts, definition, relations and linguistic significations of the notion word / λόγος are unfolded. The present work thoroughly analyses how Heraclitus’ written word / λόγος becomes the only conceptual framework for those who exist and how λόγος is the beginning, basis, measure, ratio, definition, intellectual identity and, as Heraclitus claims, the law of the given and of the perception.Humanitarinių mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta