Genotype evaluation of I.ricinus ticks collected from rodents and vegetation

Europoje labiausiai paplitusi yra I.ricinus erkių rūšis, pernešanti gyvūnams ir žmonėms patogeniškus mikroorganizmus. Norint geriau suprasti šios rūšies pernešamų ligų epidemiologiją, ligos ir vektoriaus, vektoriaus ir šeimininko evoliucinę dinamiką, yra svarbu daugiau žinoti apie I.ricinus populiacijų genetinę struktūrą Europoje. Darbo tikslas buvo nustatyti Norvegijoje, nuo augmenijos ir graužikų, surinktų erkių lervų mtDNR haplotipus ir palyginti juos su kitų šalių erkėmis Tuo tikslu buvo nusekvenuoti citochromo b oksidazės geno, rRNR 16S ribosominio subvieneto ir kontrolinio regiono sekų fragmentai. Variabiliausia buvo rRNR 16S geno seka, kuri turėjo 15 haplotipų (Hd - 0.7342) ir 14 (3,8%) variabilių vietų. Mažiausiai variabili buvo citochromo b oksidazės geno seka, kuri turėjo 4 skirtingus haplotipus (Hd – 0,4117), sekoje buvo 4 (2,3%) variabilios vietos. Nuo graužikų surinktos erkės pasižymėjo didesne haplotipų ir nukleotidų įvairove, nei erkės surinktos nuo augmenijos. Palyginus Norvegijos ir kitų šalių individų sekas, nustatyta, kad norvegiškų erkių kontrolinio regiono sekos grupuojasi į vieną grupę, kartu su kitomis skandinaviškomis erkėmis, tačiau aptikta ir kitų, plačiai Europoje paplitusių kontrolinio regiono haplotipų, o citochromo b oksidazės ir rRNR 16S genų filogenetiniuose medžiuose nebuvo nustatyta specifinių haplotipų.Ixodes ricinus is the most widely spread tick species in Europe, that transmits number of patogenic microorganisms. In order to better understanding the epidemiology of I.ricinus transmitted diseases, disease and vector, vector and host evolutionary dynamics, it is essecial to get more information about genetic structure of tick populations in Europe. The aim of the study was to determine mtDNA haplotypes of 3 mitochondria genes sequenced in ticks, collected from vegetation and rodents in Norway. Target genes were cytochrome b oxydase, 16 S rRNA and control region. In total 80 ticks were investigated. The most variable gene was 16S rRNR (15 haplotypes, Hd - 0.7342, 14 (3,8%) variable sites). cytb gene had lowest variability (4 haplotypes, Hd – 0,4117, 4 (2,3%) variable sites). Haplotype and nucleotide diversity was higher in ticks collected from rodents. Both 16S and cytb genes showed no phylogeographical structure in Europe after comparing Norvegian tick gene sequences with ones in GeneBank. However control region showed differentiation in Norvegian tick population: big part of norvegian ticks formed a clade with other skandinavian ticks compared to other locations, so mtDNA control region might be useful genetic marker for further studies of I.ricinus population structure in Norway and elsewhere.Vytauto Didžiojo universiteta