The challenges of the EU energy policy: implementation of wind power in Lithuania

ES energetikos politika integracinėje ES darbotvarkėje kaip savarankiškas objektas atsirado visai neseniai, o atsinaujinanti energija tapo esmine jos dalimi. 2008 m. ES priėmė ambicingus tikslus, sutrumpintai vadinamus 20/20/20. Tai didžiausia iš visų kada nors vykdytų Europos energetikos politikos reformų, kuria siekiama, kad atsinaujinančiosios energijos ir mažai anglies dvideginio išskiriančių technologijų srityje Europa pirmautų pasaulyje. Pasitelkus daugialygio valdymo teorijos prielaidas, darbe analizuojamas atsinaujinančios energetikos politikos formavimas ir jos įgyvendinimas. Būdama tarptautinių santykių subjektu ir ES nare, Lietuva turi prisiimti tam tikrus įsipareigojimus ir juos perkelti į nacionalinę teisės sistemą. Šiuo metu Lietuva teisiškai įsipareigojo, kad atsinaujinančios energetikos dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime 2020 m. sudarytų 23 %. Šio tikslo siekimas aktualus Lietuvai, kadangi kartu kovojama su klimato kaita bei mažinama priklausomybė nuo vienintelio išorinio energijos išteklių tiekėjo (Rusijos Federacijos). Vėjo energetikos vystymas Lietuvoje pirmiausia siejamas su klimato kaitos švelninimu, įsipareigojimų Europos Sąjungai įgyvendinimu bei šalies energetinio saugumo užtikrinimu. Politikos tikslų įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo eilės teisinių, organizacinių, struktūrinių veiksnių. Pastebėta, kad egzistuojanti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo teisinė ir administracinė aplinka yra paini ir sistemiškai nevientisa, o vyraujantys skirtingi interesai šalies viduje yra pagrindinis barjeras plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius Lietuvoje. Iškelti tikslai atsinaujinančios energetikos srityje verčia Lietuvą ieškoti būdų jiems įgyvendinti. Kaip atvejo analizė darbe studijuojamas vėjo energetikos projektų įgyvendinimas valstybės bei savivaldybių lygmenyse. Plėtojant vėjo energetiką valstybiniame lygmenyje išryškėja sektorių ribojanti valstybinio reguliavimo tvarka - nesant tvirtai teisinei bazei kyla daug administracinių kliūčių, silpnai veikia finansavimo mechanizmai. Analizuojant vėjo energetikos projektų įgyvendinimą vietos valdžios lygmeniu, išskiriamas projektų įgyvendinimo vertikali ir horizontali dimensija. Pirmuoju atveju analizuojama vėjo energetikos projektų įgyvendinimas tuo pačiu metu įgyvendinant ES regionines iniciatyvas, antruoju atveju detalizuojami projektų įgyvendinimo metu susidarę politiniai tinklai.The EU energy policy in the EU integration agenda as a separate subject has emerged recently, and renewable energy has become an essential part of it. In 2008 the EU had adopted ambitious goals, in short referred to as 20/20/20. This is the largest policy reform ever carried out in the European energy, which aims to make renewable energy and low carbon technologies at the forefront in Europe in the world. We will analyze the renewable energy policy-making and implementation in terms of multi-level governance theory assumptions. As a subject of international relations and the EU membership, Lithuania must assume certain responsibilities and move them into the national legal system. Currently, Lithuania is legally committed to increase renewable energy to 23% within overall final energy consumption in 2020. This objective is relevant to the pursuit of Lithuania as with the fight against climate change and reduces dependence on a single external supplier of energy resources (Russian Federation). Wind energy development in Lithuania in particular is associated with climate change, commitment to the European Union and the implementation of national energy security. Success of the Policy objectives depends on a number of legal, organizational and structural factors. It is noted that the existing legal and administrative environment of renewable energy resources is a complex and systematic fragmentation, and the different interests of the dominant parties are a major obstacle for developing renewable energy resources in Lithuania. Targets set for renewable energy leads Lithuania to search ways to implement them. Wind energy projects of state and municipal levels are the case study of the work. The development of wind energy sector at the state level reveals a restrictive regulatory regime for the public – due to absence of a strong legal basis there are a lot of red tape and poor financing mechanisms to operate. The analysis of implementation of wind energy projects at the local government level divides implementation of projects to vertical and horizontal dimensions. In the first case, the implementation of wind energy projects along with implementation of the EU regional initiatives is being analyzed, whereas the latter case describes policy networks established during the implementation of projects.Vytauto Didžiojo universiteta