Renewable energy recources and sustainable development of energy: Lithuania and Latvia cases

Pastaraisiais dešimtmečiais išryškėjo iškastinio kuro vartojimo trūkumai. Pirminei trūkumų aspektai pasireiškia įvertinant ribotus naftos, gamtinių dujų, anglies bei urano išteklius, antra tradicinė energetika į atmosferą išmeta didelį kiekį teršalų. Šio kuro išteklius gamta kūrė keletą šimtų milijonų metų, o per ne visą pastarąjį šimtmetį žmonija sunaudojo jau daugiau kaip pusę. Šiandieniniame pasaulyje nėra svarbesnio klausimo kaip klimato kaitos švelninimas ir apsirūpinimas energija. Alternatyvų ieškojimas iškastiniam kurui pakeisti suteikia galimybę daugiau pažvelgti į atsinaujinančius išteklius. Lietuvos ir Latvijos atveju, šalys privalo ieškoti ir plačiau naudoti alternatyvas; pirma dėl patiriamos priklausomybės nuo importuojamo kuro, antra dėl darnios energetinės plėtros subalansavimo. Lietuva ir Latvija siekia turėti galimybę individualiai rinktis energijos šaltinius, ypač darančius mažesnį poveikį klimatui bei nepriklausomybei nuo išorinių tiekėjų. Todėl didžiausia perspektyva šiose šalyse plėtoti biomasės, hidroenergetikos ir vėjo jėgainių elektrines. Šių išteklių naudojimas turi didžiausią potencialą energetikos srityje, kad būtų pasiektos Lietuvos ir Latvijos nacionalinės energetikos strategijos tikslai ir gairės. Tam, kad būtų įgyvendinti alternatyvūs projektai reikia tvirtos vyriausybių paramos ir ganėtinai vieningos politinės iniciatyvos. Lietuvos ir Latvijos politiniai vidaus ir išorės veiksniais nesuteikia pilnai vystyti energetinę politiką, kadangi energetika yra tampriausiai susijusi su politiniais sprendimais bei energetikos tiekėjų pasirinkimais. Galiausiai visi veiksniai kurie susiję su Lietuvos ir Latvijos atsinaujinančių energijos išteklių politika yra iškylanti su klausimu kaip toliau gyvensime uždarius Ignalinos Atominę Elektrinę po 2009 metų, kuomet neturėsime pigiai gaminamos elektros energijos ir dar labiau tapsime priklausomi nuo alternatyvą siūlančių kaimynų. Todėl darbe yra analizuojama iš politinių ir techninių aspektų kaip būtų galima labiau subalansuoti darnios energetikos raidą, kad ateityje galėtume turėti savo regionuose gaminama energetiką bei nebūti energetinė sala, atskirta nuo Europos sąjungoje esančių energijos jungčių.In recent decades the shortcomings of consumption of fossil fuel has been clarified. The primary aspects of the shortcomings are asserted when evaluating the limited resources of oil, natural gasses, coal and uranium, secondly, the traditional energy eliminates a huge amount of pollution to the atmosphere. The resources of this fuel were created by nature in hundreds millions years, and during not full latter century the humankind has used more than a half of it. In modern-days world the most important question is the buffering of climate change and provision of energy. The finding of alternative ways for the fossil fuel provides a possibility to look wider to the renewable energy resources. In cases of Lithuania and Latvia, the states must find and use wider alternatives; firstly, due to the dependence on the imported fuel, secondly, due to the balancing of the sustainable development of energy. Lithuania and Latvia seek to get possibility choosing energy resources individually, especially those making less impact on the climate and assuring independence from the external providers. Therefore, the biggest perspective in these states is to develop biomass, hydro-energy and wind plants. The usage of the aforementioned resources has the biggest potential in the field of energy, in order to implement the goals and guidelines of the national energy of Lithuania and Latvia. In order to implement the alternative projects, there is a need of strong governmental support and enough united political initiative. The internal and external political factors of Lithuania and Latvia do not provide possibility to develop energy policy deeper, because energy is the most related with the political decisions and the choices of energy providers. Lastly, when talking about all factors that are related with the policy of renewable energy resources of Lithuania and Latvia, the question is raised: how we will live further when the Ignalina atomic electric-power station will be closed in late 2009, when we will not have cheaply produced electric energy and become more dependable on the neighborhoods offering alternatives. Therefore, the work analyses the political and technical aspects how we can balance the sustainable development of energy more, in order to have energy produced in our regions and not to be the energy island, separated from the energy connections that are in the European Union.Vytauto Didžiojo universiteta