Lithuanian folk narratives about wolf behavior

Šio darbo objektas – lietuvių tautosakiniai pasakojimai apie vilko elgesį. Tokį pasirinkimą nulėmė pasakojimų apie šį gyvūną variantų gausa (daugiau nei 300) ir didelė siužetų įvairovė. Darbo tikslas – parodyti pasakojimų apie vilką įvairovę ir atskleisti vilko paveikslą. Tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: 1) Atsižvelgiant į tai, kokiomis aplinkybėmis yra vaizduojamas vilkas, pasakojimus suklasifikuoti ir išanalizuoti; 2) Lyginant su gamtininkų duomenimis bei etnografine medžiaga nustatyti, kokios pasakojimų detalės išgalvotos, o kokios tikros; 3) Palyginti tautosakinius pasakojimus su kitų žanrų tautosakos kūriniais ir panagrinėti atrandamų analogiškų motyvų panašumus ir skirtumus. Pagrindinė tyrimo problema – koks požiūris į vilką dažniausiai atsispindi tautosakiniuose pasakojimuose? Hipotezė – žinant, kad vilkas žmonėms buvo itin žalingas žvėris, galima spėti, kad pasakojimuose vyraus vienareikšmiškai neigiamas požiūris į šį žvėrį. Darbo metodai: tipologinis, aprašomasis analitinis, interpretacinis, lyginamasis. Klasifikuojant pasakojimus pagal tai, kaip vilkas juose yra vaizduojamas, išryškėja 5 tautosakinių pasakojimų apie vilką situacijos: 1) grobio ieškantis vilkas; 2) išgąsdintas vilkas; 3) žmogaus pagalbos prašantis vilkas; 4) medžiojamas vilkas; 5) žmogaus nepuolantis vilkas. Darbo pradžioje kelta hipotezė, jog vilkas tautosakiniuose pasakojimuose dėl savo žalingumo žmonėms turėtų būti vaizduojamas vienareikšmiškai neigiamai, nepasitvirtino. Viena vertus, pasakojimuose, kuriuose vilkas vaizduojamas kaip grobio ieškotojas, požiūris į šį žvėrį yra negatyvus. Neigiamas šio personažo traktavimas, neapykanta jam yra sietina su žala, kurią dėl vilkų patirdavo kaimo žmonės – pagrindiniai analizuotų pasakojimų pateikėjai. Kita vertus, tarp užfiksuotų pasakojimų vyrauja tokie, kuriuose vilkas, turėdamas progą žmogų lengvai papjauti, šio neliečia. Vilkas pasakojimuose vaizduojamas itin kontraversiškai – nuo įkliuvusio, pasimetusio, alkano žvėries iki gudraus, tauraus, išdidaus ir lengvo grobio nesigviešiančio miško valdovo. Pastebima tai, jog kai kurie pasakojimų epizodai yra perimti iš išmone grįstų tautosakos žanrų, pavyzdžiui iš melų pasakų. Be to, tautosakiniuose pasakojimuose atrandama analogiškų motyvų, būdingų ir kitiems tautosakos žanrams, ypatingai tikėjimams, užkalbėjimams bei mitologinėms sakmėms. Tautosakiniuose pasakojimuose žmogaus susidūrimas su vilku vaizduojamas dvejopai: vienuose pasakojimuose ryškesnė dramatiškoji, kituose komiškoji tendencijos. Komiškumas kuriamas vaizduojant realybėje sunkiai tikėtinus įvykius: vyras tvarte pagauna vilką už uodegos arba moteris išjoja į mišką raita ant vilko. Pasakojimų dramatiškumas kuriamas stiprinant pavojingos situacijos įspūdį (bebėgantįjį vilkas sugauna už bato, paeiliui nutrūksta smuiko stygos; pasibaigia degtukai ir t. t.). Pasakojimuose siekiama parodyti, kad žmogui grėsęs itin didelis pavojus ir dažnai vaizduojama, jog tik atsitiktinumo dėka pavyko išsigelbėti nuo besivejančio vilko. Nepaisant to, kad dažnai pasakojimai skamba kaip realūs įvykiai, pasakotojai nevengia pasakojimo išplėsti išgalvotomis vaizdingomis detalėmis. Nors pasakotojas nėra įvykio stebėtojas, jis tiksliai „žino“ viso šio atsitikimo smulkmenas. Svarbu ir tai, jog pasakojimų pradžioje neretai užsimenama, jog šis nuotykis atsitikęs pačiam pasakotojui ar jam artimam žmogui. Tačiau sprendžiant iš to paties pasakojimų variantų užrašymo gausos, nesunku suprasti, jog pasakotojas su šiuo įvykiu neturi nieko bendro. Taigi, nepaisant orientacijos į tikroviškumą, pramogai skirtuose pasakojimuose smaginamasi išgalvotais nutikimais.The object of the work – Lithuanian folklore stories about wolf behavior. To analyze stories about this beast was chosen because of lots of variants (more than 300) and a large variety of scenes. The purpose of the work – to show a variety of stories about the wolf and reveal wolf’s picture in folklore stories. To achieve this purpose were raised 3 tasks: 1) Classify and analyze the stories according to the circumstances in which the wolf is portrayed, 2) To compare events reflected in folk stories with the naturalists and ethnographic data and to determine which details are fictitious and which are true, 3) To compare folklore stories with other genres of folklore and analyze analogous motifs similarities and differences. The main research problem – what attitude of the wolf usually reflected in the folklore stories? Hypothesis – knowing, that the wolf was extremely harmful beast, can be guested that in the folklore stories will dominate homologous negative attitude on this beast. Working methods: typological, descriptive analytical, interpretive, comparative. Classification of stories according to how wolf is reflected, develops that there are 5 different situations about wolf behavior in folklore stories: 1) wolf searching for prey; 2) scared wolf; 3) wolf applying human assistance; 4) aggressive wolf on hunters; 5) wolf innocuous for human. It should be noticed, that hypothesis about homologous negative attitude on wolf in folk stories, did not validate. On the one hand, narratives where wolf is searching for prey, attitude to this beast is negative. The negative treatment on this beast was related with harm, which wolf made for village people – the main folklore stories tellers. On the other hand, the biggest amounts of folklore stories are about events, when wolf had ideal chance to dismember human, but didn’t touch him. So, wolf in folklore stories is depicted highly controversial – this beast can be trapped, confused, hungry, but also clever, noble and proud forest lord. Obviously, that some episodes of folklore stories are taken of other genres of folklore – of lie tales or mythological legends. In addition, some motifs in narratives are common to other genres of folklore, especially a lot of similarities with beliefs and incantations. Despite the fact that folk stories often sound like real events, storytellers usually add to stories imaginative details. Although the narrator is not the event observer, but he accurately \"knows\" all the details of this event. Folklore narratives where is shown how human encounters with the wolf are depicted in two ways: one stories are dramatic, other stories are comical. Comicality is created telling incredible in reality events: a man catch wolf grabbing his tail or a woman rides on wolf to the forest. There are strengthening the impression of a dangerous situation in dramatic stories: wolf catches man by his shoe, in turn breaks all the violin strings, or terminates matches, and so on. It is important that in the beginning of the stories often are mentioned that this adventure happened to the storyteller, or a person who is close to him. However, usually there are plenty variants of the same story, recorded from different storytellers, so it is easy to understand that the narrator with this incident has nothing common. So, despite of orientation to reality, in folk stories are reflected fictional experiences and assumed accidents.Vytauto Didžiojo universiteta