Raesons for unsuccessful learning of students in vocational schools

Lietuva vis labiau įsitraukia į daugiamatę pasaulio raidą: pasinaudodama integracijos pranašumais ji siekia ilgalaikio konkurencingumo pasaulio ir Europos erdvėje. Šalyje nėra gausių gamtinių išteklių, ji nepasižymi išskirtine geografine padėtimi, todėl žmogiškieji ištekliai tampa pagrindine valstybės vertybe. Sparčiai didėjantis žmogiškųjų išteklių poreikis – vienas dabartinio laikmečio iššūkių, kurį sukelia besiplečiančios rinkos ekonominiai dėsniai, gamybos dinamiškumas, jos struktūriniai pokyčiai, naujos technologijos, stiprėjanti konkurencija ir aukštos kvalifikacijos specialistų stoka. Šiandieninis darbo pasaulis kelia iš esmės naujus reikalavimus žmogui jo karjeros kelyje. Šiuolaikiniam individui būtina karjeros kompetencija, kurią laiduoja aukšti specialieji profesiniai bei bendrieji: bendradarbiavimo bei veikimo socialinėje aplinkoje, darbo pasaulio pažinimo, sprendimų priėmimo, veiklos planavimo ir kiti gebėjimai. Dabartinėje, sparčiai besikeičiančioje, aplinkoje kiekvienam visuomenės nariui vis svarbesnė tampa galimybė mokytis ir tęsti savo žinių ir įgūdžių lavinimą visą gyvenimą. Nuošalėje atsiduria asmenys pradžioje, dažniausiai nenorintys, o vėliau ir nesugebantys prisitaikyti prie nuolat kintančių ir sudėtingėjančių gyvenimo sąlygų. Visuomenė vis labiau skirstosi į tuos, kurie turi rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius ir kvalifikaciją, ir tuos, kurie jos neturi. Tikėtina, kad jauni žmonės, įgiję tik pagrindinį išsilavinimą, tačiau neįgiję darbinės kvalifikacijos, nedalyvaus mokymesi visą gyvenimą. Jaunuoliai, turintys negatyvų požiūrį į mokymąsi arba jauni žmonės, kurie palieka mokymo įstaigą neįgiję profesijos, ateityje susidurs su problemomis darbo rinkoje. Dažnai jauniems žmonėms, kurie iškrenta iš formalaus išsilavinimo, stinga elementarių įgūdžių, reikalingų susirasti darbą bei įsitvirtinti darbo rinkoje. Be to, jaunuoliai, neturintys tinkamo išsilavinimo, patiria didesnių sunkumų socialiai integruodamiesi bei dalyvaudami demokratinėje visuomenėje. Jauni žmonės, kurie palieka mokymo įstaigą pirma laiko, patenka į marginalizacijos ir socialinės atskirties pavojų. Valstybė patiria didelius nuostolius, nes investicijos į jų ankstesnį švietimą nepasiekia tikslo bei iškyla naujų išlaidų būtinybė dėl socialinių, bedarbystės ir kitų pašalpų tokiems asmenims ir jų šeimoms. Šiame kontekste švietimas tampa prioritetine šalies raidos sritimi, lemiančia visuomenės kompetenciją, jos gerovę ir veikia visą valstybės gyvenimą. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme įteisinta nuostata, kad privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas vykdomas iki 16 metų pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Pastaruoju metu visuomenėje stebimi teigiami poslinkiai įgyvendinant šią nuostatą. Švietimo, teisės, vaiko apsaugos, socialinės apsaugos, nevyriausybinių ir kt. institucijų bendradarbiavimas ir prevencinių programų vykdymas teikia didelių vilčių – mokinių iki 16 metų nelankančių mokyklos skaičius mažėja ir šiuo metu nesiekia trijų procentų. 18 – 24 metų asmenų, neįgijusių vidurinio išsilavinimo ir toliau nesimokančių, skaičius Lietuvoje lyginant su Europos Sąjungos šalimis, nėra didelis (skirtingų šaltinių duomenimis 9 – 10 proc.). Tuo pačiu metu profesines mokyklas paliekančių mokinių skaičius grėsmingai didėja: 2002/2003 mokslo metais iš profesinių mokyklų mokinių sąrašų išbraukta 11,3 proc. mokinių, 2003/2004 – 12,8 proc. mokinių. 2004/2005 – 14,6 proc. mokinių, 2005/2006 – 15,7 proc. mokinių (Švietimas, 2007). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jaunų žmonių dalyvavimas šalies profesiniame mokyme yra žemas ( tik 26 proc. mokinių įgijusių pagrindinį išsilavinimą mokslą tęsia profesinėse mokyklose, Švietimas, 2007) ir neatitinka ES siekių bei darbo rinkos poreikių, tikėtina, kad ateityje profesinėse mokyklose mokysis žymiai daugiau mokinių. Todėl profesinių mokyklų mokymo efektyvumo užtikrinimas tampa vienu iš pagrindinių švietimo sistemos uždavinių. Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys yra skiriamas priežasčių, dėl kurių mokiniai palieka mokymo įstaigas, nagrinėjimui. Jų duomenys yra taikomi formuojant švietimo politiką, rengiat poįstatyminius aktus ir prevencines programas bei supažindinant visuomenę su problemos mastais. Nesėkmingo mokymosi priežasčių išsamius tyrimus 2003 metais atliko VPU mokslininkai. Šie klausimai nagrinėjami J. Laužiko, R. Laužacko, V. Rimkevičienės, V. Targamadzės, P. Dereškevičiaus, L. Rupšienės ir kt. darbuose. Tačiau šiuose darbuose pagrindinis dėmesys skiriamas mokinių, kurie mokosi vidurinėse mokyklose arba profesinių mokyklų pirmoje mokymo pakopoje, nesėkmingo mokymosi problemoms nagrinėti. Kadangi pirmoje mokymo pakopoje mokosi tik apie 13 procentų visų profesinių mokyklų mokinių, todėl pagrindinės nesėkmingo mokymosi priežastys, su kuriomis susiduria profesinių mokyklų mokiniai, šiuose darbuose nėra išsamiai tyrinėtos. Nesėkmingo mokymosi profesinėse mokyklose priežasčių nustatymas ir įvardinimas, padėtų atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, sudarytų sąlygas koreguoti ir optimizuoti ugdymo procesą, sėkmingiau bendradarbiauti su savivaldos, teisės, socialinės apsaugos, darbo ir kt. institucijomis.The greatest treasure of every country in the world is its scholastic frame quality and youth education. The efficiency of educational system is expressed through the number of inceptives in proportion to the number of students who have achieved a certain education degree. It is essential for a student to undergo success in each part of an educational chain and develop correspondent competence. There is an objective in our country to warrant compulsory primary education and apprenticeship up to 16 years of age. Recently, persons from 18 to 24 years without secondary education and who do not proceed to study are being taken into particular consideration. The weak link in Lithuanian educational system is vocational training schools. Each year approximately 7 thousand apprentices of these schools terminate their learning agreements before acquiring vocation. Therefore the aim of this investigation is to discover the reasons which prevent students from acquiring their chosen profession. The first part covers theoretical aspects of ineffectual learning, taking scientists’ researches into consideration, the extent of an unsuccessful learning and prime reasons for an early retreat from the educational system. The second section renders the reasons and assumptions for leaving vocational schools on the grounds of a particular vocational school activity analysis and unsuccessful students’ questionnaire information. The results identify difficulties of psychological, educational and social nature that students encounter most often. Generally, failures are influenced by a combination of reasons rather than one of them. The success of vocational school inmates relies greatly both on economical-social and structural-systematic contributors. Here, personal traits of a student carry relatively less weight than in secondary and primary education schools. The prime reasons for terminating learning agreements are unfavourable social and economical situation of their families, financial problems and desire for independence as soon as possible. Incapable to accommodate both employment and schoolwork, they tend to choose the former. At present, the incompatibility of vocational education model and successive vocational education gives no beneficial terms for working or willing to work students. On the other hand, unfavourable image of vocational schools, limitations of professional orientation, poor professional learning database and insufficient work with modern technologies competence of teachers do not motivate students to acquire skills in their chosen sphere. Other reasons identified during the research: adaptation to the new environment difficulties, enlarged distance from school to place of residence, settlement in dormitory, loosened influence and control of parents and shortage of social skills; deficiency of effective and qualified social, psychological and selected pedagogical assistance does not secure successful learning and good study results of socially vulnerable students etc. The reasons provided hinder from securing high level education and solid results, moreover, it prevents the expectancy to increase study motivation and profession prestige. The effectiveness and development of vocational education are associated with implementation of professional education politics and strategy, updating content of studies, creation of vocational education standards, cultivation of social partnership, teachers’ and leaders’ readiness to work under the alternating conditions, expansion of international collaboration and warranty of vocational education quality. The new edition of professional education law (2008) legitimated national qualification system, new structure of vocational education, primary and successive teaching, apprenticeship, professional orientation and the new administration principles of vocational learning system. The successful realization of these fundamental principles will be core to establishing further efficacy, flexibility of vocational schools and its access ability for students of different faculties and needs.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta