Sudovians' attitudes to language

Lietuvoje vis dar trūksta sociolingvistinių tyrimų, kuriuose būtų analizuojamos ne atskiros kalbos atmainos (pavyzdžiui, tarmės, bendrinė kalba), o gyventojų požiūris į savo ir kitų kalbą. Darbe aptariamos suvalkiečių kalbinės nuostatos tarmės ir bendrinės kalbos atžvilgiu. Siekiant išsamiai išsiaiškinti respondentų požiūrį buvo keliami šie uždaviniai: išanalizuoti, kaip tyrimo dalyviai identifikuoja save; aprašyti, kokį kalbos variantą respondentai renkasi kasdieniame bendravime; nustatyti, kas ir kur, tyrimo dalyvių nuomone, vartoja tarmę (kartų kalba, tarmės paplitimas regione); išanalizuoti respondentų požiūrį į savą ir kitas tarmes; aptarti tyrimo dalyvių nuomonę apie tarmių ir bendrinės kalbos santykį. Tyrime pusiau struktūruoto interviu metodu apklaustas 21 suvalkietis (bendra interviu trukmė – daugiau kaip 10 val.). Tiriamieji suskirstyti dvi grupes: 1) suvalkiečiai, gyvenantys Suvalkijoje, ir 2) suvalkiečiai, gyvenantys Kaune. Pirmoji respondentų grupė pasirinkta kaip pagrindinė, o jos tiriamieji dar skirstomi pagal amžių, lytį ir įgytą išsilavinimą. Tyrimo duomenys parodė, kad visi respondentai jaučiasi esą lietuviai, tačiau skirtingai vertina tokius tautybę lemiančius veiksnius, kaip: gimimo, gyvenamoji vieta, tėvų tautybė, lietuvių kalba ar kultūra. Nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar išsilavinimo daugelis tyrimo dalyvių teigia esantys suvalkiečiai, tačiau savo etninę tapatybę sieja labiau su gimimo vieta, o ne su tarme. Daugelis suvalkiečių teigia mokantys kalbėti suvalkietiškai, tačiau tarmės vartosenos sritys ne visada sutampa. Vieni tikina suvalkietiškai kalbantys nuolat, kiti dažniau vartoja bendrinę kalbą. Esama ir tokių suvalkiečių, kurie tarmiškai kalba tik su giminėmis ar draugais iš to paties etninio regiono. Daugelio respondentų nuomone viešajame eteryje (televizijoje, radijuje) tarmiškai kalbėti galima tik tam tikrose laidose ar televizijose. Respondentai teigia, kad tėvų ir vaikų kartos kalba nesiskiria, tačiau pastebi, kad seneliai vartoja daugiau tarminių žodžių nei jų anūkai. Esminiu šiuolaikinių vaikų kalbos skirtumu daugelis tiriamųjų pripažįsta labiau bendrinei kalbai būdingą leksiką. Moterų nuomone, tam įtakos turi mokykloje mokoma bendrinė kalba, vyrai labiau akcentuoja informacinių technologijų įtaką. Vertindami tarmių grožį, skambumą, respondentai labiausiai išskiria sunkiai suprantamą žemaičių ir švelnią dzūkų tarmę, o gimtąją ne vienam tyrimo dalyviui įvertinti sunku, nes ši jiems per daug kasdieniška ir įprasta. Apibendrinant galima teigti, kad suvalkiečiai daugelyje situacijų šneka gimtąja tarme, tačiau aiškiai išskiria, kada reikia kalbėti bendrine kalba.Lithuania is still lacking of sociolinguistic studies on Lithuanian dialects and attitudes towards their own and other languages. This study is one of the first attempts to investigate people living in Suvalkija region attitudes toward their dialect and standard language. In order to find out respondents’ attitudes, we raise the following tasks: 1) to analyze how the study participants identify themselves; 2) to describe which language code respondents choose in everyday’s communication; 3) to determine who and where use Sudovian dialect; 4) to analyze respondents’ attitudes about their own and other dialects; 5) to discuss participants’ views on dialects and standard language. Using a semi-structured interview method, 21 Sudovians were interviewed (the total duration of the interview – almost 10 hours). Respondents were divided in two groups: 1) Sudovians who live in Sudovia, 2) Sudovians who live in Kaunas. The first respondents’ group was chosen as a basic group and these Sudovians were divided into three groups by age, sex and attained education. The research showed that all respondent feel like Lithuanians, but all highlight different ethnicity factors, such as: birth place, living place, parents’ nationality, native language and culture. Despite of age, sex and education many respondents claim to be Sudovian, but it is more related to place of birth, rather than the dialect. Many Sudovians say they can speak Sudovian, but the dialect usage does not always coincide. Some claim they speak Sudovian all the time, some say that sometimes they try to speak more standard code. There is also a group of Sudovians who speak native dialect just with parents and friend from the same region. Respondents agree that parents and children speak the same dialect, but the older generation use more dialectal words than their grandchildren. Many respondents claim that the main difference is in vocabulary use: childrens use more words of standard Lithuanian rather then dialect. Many respondents think, that one can speak dialect on television or radio just in certain situations. While speaking about dialects’, respondents highlight Samogitian, as difficult to understand dialect, and inhabitant of south-east Lithuania, as soft sonority dialect. Respondents do not value their own dialect, because it is very usual. To sum it up, Sudovians speak native dialect in many situations, but they strictly separate situations, when one can speak standard language.Vytauto Didžiojo universiteta