Pratarmė

Lietuvai atsivėrus pasauliui ir integruojantis į Europos Sąjungą vis aktualesnė multikultūrinė ir po- likonfesinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau - LDK) patirtis, kuri gali būti puikus taikaus įvairių tautų, religijų ir kultūros tradicijų sugyvenimo pavyzdys. Tarp tautų, tvirtai susiejusių savo likimą su Lietuvos valstybe, išskirtinis vaidmuo priklausė žydų tautai, kurios atstovai šimtmečiais - nuo Vytauto Didžiojo laikų - vaidino svarbų vaidmenį LDK ekonominiame ir kultūriniame gyvenime. Lyginant su kitais Vakarų Europos kraštais, LDK kultūrinėje erdvėje buvo daug tolerantiškesnis skirtingų tautų ir religijų bendrabūvis, įteisintas Lietuvos Statutų teisinėmis normomis ir įvairiomis valdovų privilegijomis, neturinčiomis analogų Europoje. Panašios tolerancijos kitataučių tikybai tuomet nebuvo jokioje kitoje Europos valstybėje. Todėl antisemitizmo recidyvų Vakarų Europoje persekiojami žydai (iš Anglijos žydai buvo ištremti 1290-aisiais, iš Prancūzijos - 1394-aisiais, iš Ispanijos - 1492-aisiais metais) sėkmingai įleido šaknis LDK ir priėmė Lietuvą kaip antrąją savo tėvynę, kurioje sparčiai gausėjančios žydų bendruomenės galėjo plėtoti savo kultūros ir religijos tradicijas