Egodokumentai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros tyrimuose: Jano Cedrowskio dienoraščio atvejis

[full article and abstract in Lithuanian; summary in English] Ego-documents are gaining more popularity and their usages in historiography are getting more dilatable. Despite the fact, that under the title of ego-document are such a well-known sources as diaries, memoires, autobiographies and many more small genres of first person writings. Such sources already were used in historiography for long time, but mainly as a subsidiary material, which would help to collected more data and confirm variable facts. Subjectivity and fictional elements were feared and it was looked upon them with great distance. However using the ego-document method – fictional narrations and inserts, as well as writ­ers subjectivity became these aspects which where most valuable, because they were the keys to the writers personality and their world-view, also such aspects of mental heritage as political culture. With the help of the memoirs of nobleman of Grand Duchy of Lithuania – Jan Cedrowski, we can try to look at the political culture in ego-documents of ear­ly-modern time Lithuanian nobleman. Regardless the fact, that these memoirs are very short, they are very vivid and reflects those of the average Lithuanian noble­men. In his memoirs, Jan Cedrowski reflects not only his personal life – youths travels, family life, deaths of relatives, but also the details of his public life, which testifies his political views and culture.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Egodokumentiniai tyrimai nuolat populiarėja ir vis plačiau taikomi is­toriografijoje. Nors už egodokumentų sąvokos slypintys šaltinių tipai – dienoraščiai, atsiminimai, autobiografijos ir daugelis kitų smulkesnių žanrų – jau seniai naudojami istoriografijoje, tačiau daugybę metų pir­minė jų funkcija buvo pildyti ir plėsti faktologinę žinių bazę, kadangi į galimą subjektyvumą, neretai ir į fikcinius elementus šiuose šaltiniuose buvo žiūrima itin atsargiai. Naudojant egodokumentinį tyrimo metodą subjektyvūs ir fikciniai elementai šaltiniuose gali daugiausia papasako­ti apie autoriaus pasaulėjautą. Pasitelkus LDK bajoro Jano Cedrowskio atsiminimus, galima pabandyti praktiškai patikrinti, ar LDK bajorų ego­dokumentai gali liudyti politinę jų kultūrą. Šie atsiminimai itin trum­pi, tačiau labai vaizdingi. Juose atsispindi ne tik asmeninio jo gyvenimo momentai: jaunystės kelionės, su šeimos pagausėjimu susijęs džiaugsmas ar netekties sąlygotas skausmas, bet ir viešo jo gyvenimo detalės, kurios atspindi politines rašiusiojo pažiūras ir iš tam tikrų veiksmų išryškėjusią politinę kultūrą