Sąjūdžio tapatybės beieškant: sovietinėsreflektyviosios modernybės bruožai Lietuvoje

This article aims to present the case for a distinctive Sąjūdis identity (Sąjūdis is the Reform Movement of Lithuania) as the basis for consolidating a social movement capable of integrating otherwise diverse networks and social groups in Lithuania during the Perestroika era. Following M. Castells, it explores the self-definition, adversaries and societal goals of the movement as presented by Sąjūdis officials in the first months of its activity, when Sąjūdis actually became ‘the movement of all Lithuania’. The article’s basic claim is that the popularity of Sąjūdis can be explained by its self-representation as a neo-Soviet and multi-issue social movement. In the first case, Sąjūdis was developing a critique of the ‘stagnating Soviet regime’ by using arguments already approved by reformist wing of the Communist party, and thus representing a specific Soviet reflexive modernity. At the same time, as a multi-issue social movement, Sąjūdis took in diverse problems (mainly ecological, social, economical, educational and last and least political), and did not focus on questions of national or state independence as is usually claimed.Straipsnyje nagrinėjamos Sąjūdžio kaip socialinio judėjimo populiarumo pirmaisiais jo veiklos mėnesiais prielaidos. Ginama tezė, kad Sąjūdžio oficialiai deklaruota tapatybė buvo viena iš priežasčių paskatinusių įvairiausių Lietuvos socialinių tinklų ir grupių vienijimąsi siekiant tuometinės sovietinės sistemos pertvarkos. Specifinę, įtraukiančią Sąjūdžio tapatybę galima suprasti nagrinėjant du veiksnius – a) judėjimo santykį su režimu bei visuomene ir b) siekiamus tikslus. Pirmuoju atveju jis ne tik kritikavo tuometinį sovietinį režimą, bet ir siūlė pokyčių programą, kuri iš esmės rėmėsi reformistinio komunistų partijos sparno argumentais. Tokiu būdu galima kalbėti apie ypatingą neosovietinės reflektyvios modernybės fenomeną. Antruoju atveju Sąjūdį galima matyti kaip daugiatikslį socialinį judėjimą, siekusį įtraukti skirtingas problemas (pagrinde ekologines, socialines, ekonomines, švietimo ir tik iš dalies politines) nedeklaruojant politinės nepriklausomybės siekio ar nesikoncentruojant tik į tautinius klausimus