Lietuvos ekologinės teisės paskirtį atspindinčių teisinių kategorijų tapatumo paieška teorijoje ir praktikoje.

The purpose of this article is to estimate some of general, prevalent legal categories of ecological law theory and practice in the context of Lithuania’s ecological law destination, also to define the principled general regulations of Lithuania’s ecological law. On a basis of knowledge of ecological law and administrative law, using systematic analysis, analysis of documents, linguistic, comparative, logical, observational methods, new, more precise conception of ecological law object and subject is constructed and offered. Revealing the general defects of public government institutions activity in implementation of ecological state inspection in deciding ecological conflicts and in ensuring ecological safety of society. The article emphasizes ecological law as remedy, which purpose is to block up and to remove not only the problems of objects environment preservation, but also social conflicts, economic problems. The establishment of latter aims decided that ecological law system in Lithuania is only developing and it lacks stability. Even every year State power institutions accept a lot of acts of law, poverty doctrinal double development, absence of discussions in doctrine do not give an answer, exactly, what ecological legal regulation has to be, which would assure ecological needs, safety of society.Šio straipsnio tikslas – atsižvelgiant į Lietuvos ekologinės teisės paskirtį įvertinti kai kurias bendrąsias ekologines teisės teorijoje bei praktikoje vyraujančias teisines kategorijas ir patikslinti ekologinės teisės principines, bendrąsias nuostatas. Remiantis ekologinės ir administracinės teisės mokslo žiniomis, taikant sisteminės analizės, dokumentų analizės, lingvistinį, lyginimo, loginį, stebėjimo metodus kuriama ir siūloma nauja, patikslinta ekologinės teisės objekto bei dalyko samprata. Atskleidžiami viešojo valdymo institucijų veiklos bendrieji trukumai vykdant valstybinę ekologinę kontrolę, t. y. sprendžiant ekologinius konfliktus bei užtikrinant visuomenes ekologini saugumą. Straipsnyje pabrėžiama ekologinės teisės, kaip priemonės ne vien aplinkos objektams išsaugoti, bet ir ekonominėms problemoms, socialiniams konfliktams spręsti bei užkirsti jiems kelią, paskirtis. Šių tikslų nustatymą iš dalies lėmė tai, jog ekologinės teisės sistema Lietuvoje dar tik kuriama ir nėra stabili. Nors aplinkosaugos srityje valstybės valdžios institucijos kasmet priima gausybę norminių teisės aktų, skurdus doktrininio lygio išplėtojimas, diskusijos doktrinoje nebuvimas neleidžia aiškiai atsakyti, koks turėtu būti ekologinis teisinis reguliavimas, užtikrinantis visuomenės ekologinio saugumo poreikius. Lietuvos ekologinės teisės bendrųjų principų, jos paskirties tapatumo teisingas nustatymas – visos ekologinės teisės šakos, jos institutų tobulinimo pagrindas. Tokio tobulinimo būtinybė bei prielaidos – ne vien ekologinės teisės sistemos naujumas, kaita, bet ir per mažas valstybes valdžios institucijų bei pareigūnų dėmesys aplinkosaugos problemoms, visuomenės ekologiniams interesams