Ar įkeitimo teisės akcesoriškumas – dogma?

The Lithuanian hypotheque law is accessory, though it is possible to discern a different function of the principle of ac-cessoriness: different types of the dependence of the accessory obligation from the principal obligation, bearer hypotheque/ pledge, maximum hypotheque / pledge, hypotheque / pledgeof the third party's assets. The mortgage right may appear in absence of a concrete obligation that needs to be secured, though the further fate of this right depends on the fate of the concrete obligation, the mortgagor's right expires with the , termination of the principal obligation. In the context of contract law, accessory obligation may not expire where the parties agree on the conditions for the preservation of this right, though the parties to the mortgage relationship do not use this right. Mortgage transactions do not provide for the specifics of the mortgagor's - a third person's - liability and often his obligation, upon the application of the principle of accessoriness, depends on the fate of the contractual obligation, a party of which he is. [...]Straipsnyje analizuojama Lietuvos ir kitų Europos Šalių įkeitimo teisės akcesoriškumo problema, kuriant galimą Eurohipotekos modelį. Straipsnyje pabrėžiama, kad akcesoriškumas, kaip vienas iŠ pagrindinių principų, apibrėžiančių pagrindinės prievolės ir įkeitimo susitarimo priklausomybės pobūdį, lemia įkeitimo subjektų tarpusavio teisinių santykių, pobūdį bei teisinės apsaugos lygį. Straipsnyje pažymima, kad įstatymų leidėjas Lietuvoje pripažįsta įkeitimo teisės, taip pat ir įkeitimo teisės akcesoriškumą, tačiau analizuojant kitų šalių įkeitimo modelių reformavimą galima pastebėti tendenciją, kad šalia akcesoriško įkeitimo formuojasi ir neakcesoriški šios teisės modeliai. Autorės teigimu, svarbu analizuoti vieno ir kito modelio taikymo priva-luomus bei trūkumus, kad būtų galima rinktis ir prievolių užtikrinimo tikslų pasiekti, taikant paprasčiausias ir pigiausias teisines priemones. Diskusija dėl Šio principo reikšminga ne vien kuriant Europos Bendrijos įkeitimo modelius, kurie veiktų kartu su nacionaliniais įkeitimais, nes pastaraisiais metais netyla ginčai, ar akcesoriškurao principas nėra ir Europos privatinės teisės principas. Akcesoriškumo principo sampratai, jo vietai, taikant nuosavybės, sutarčių teisę, Lietuvos teisės studijose nėra skirta reikiamai dėmesio, todėl šiame straipsnyje pateikiami atskiri pastebėjimai dėl akcesoriškumo principo santykio su tokiais principais, kaip priežastingumas, abstraktumas, ar užtikrinimo tikslai, pabrėžiama būtinybė į įkeitimo teisę pažvelgti kaip į savarankišką daiktinę teisę ir keisti kreditoriaus bei skolininko ir įkaito davėjo interesų balansą. [...