Dvi vardų teorijos: kaip J. S. Millio semantika pakeitė scholastų mokymus

Vardų teorija užima reikšmingą vietą analitinėje kalbos filosofijoje. Jos pradžia paprastai siejama su F. Brentano, A. Meinongo, o ypač su G. Frege’ės darbais. Tačiau šiuolaikinės vardų teorijos pradininku reiktų laikyti J. S. Millį, kurio „Logikos sistema“ buvo labai svarbi tiek logikos, tiek loginio pozityvizmo, tiek analitinės kalbos filosofijos raidai. Kalbos filosofija ir vardų teorija scholastinėje tradicijoje sulaukė išskirtinio dėmesio ypač dėl to, kad jos pasiekimais rėmėsi teologija. Buvo išplėtota tiek semantinė kalbos teorija, tiek spekuliatyvioji gramatika. Tačiau scholastinės kalbos filosofijos pasiekimai niekaip neatsispindi šiuolaikinėje analitinėje kalbos filosofijoje. Šiame straipsnyje siekiama atsakyti, kodėl taip atsitiko. Galbūt tam įtakos turėjo ne tik atsainus švietimo filosofijos atstovų požiūris į scholastinę filosofiją (jis čia nenagrinėjamas), bet ir J. S. Millio garsiausiame veikale „Logikos sistema“ pateikta išsami visos logikos ir pažinimo teorijos analizė. Šis veikalas turi labai aiškią ir paprastą struktūrą, parašytas sklandžia kalba ir labiau remiasi apeliacija į sveiką protą nei į subtilius samprotavimus. J. S. Millis buvo gerai susipažinęs su scholastine kalbos filosofija, tačiau ja nesirėmė ir atvirai jos nekritikavo. Vardų teorija šiuolaikinėje analitinėje filosofijoje buvo rengiama remiantis J. S. Millio idėjomis: polemika prasideda autoriaus idėjų kritika, o scholastinės teorijos nenagrinėja nei vieno iš pagrindiniais laikomų tekstų.Theory of names is a prominent part of analytic philosophy of language. Contemporary analysis of names is typically taken to be emerging from the works of F. Brentano, A. Meinong and especially G. Frege. However, the contemporary theory of names originates from J. S. Mill. System of Logic, his opus magnum, had an enormous influence on later development of logic, the philosophy of language and the emergence of logical positivism. The philosophy of language and the theory of names in the scholastic tradition were treated highly, partially to their significance to theology. However, achievements of the scholastic philosophy of language are hardly noticeable in the contemporary analytic philosophy of language. This article seeks to investigate the causes of such situation. These may involve disregard towards scholastic philosophy in general characteristic of the philosophy of Enlightment. It is claimed that some other significant influence may had been the analysis of logic and epistemology provided in the System of Logic