Nuo kosmoso link chaoso: filosofiniai paradigmos pokyčio aspektai

Šiuolaikinio mokslo konceptualinis aparatas, problemų sprendimo instrumentai ir pats keliamų klausimų pobūdis liudija apie paradigmos pasikeitimą – perėjimą nuo kosmoso prie chaoso. Senosios paradigmos reikšmė, atsižvelgiant į jos stebėtiną ilgaamžiškumą, siejama ne tiek su jos aiškinamuoju potencialu, kiek su įgimtu žmogaus siekiu gyventi estetiškai ir etiškai patraukliame, be išlygų inteligibiliame pasaulyje. Mechanistinės pasaulėžiūros rėmuose įsitvirtino redukcionistinė metodologija, kurioje paprastumas laikomas pagrindiniu inteligibilumo matu, tačiau deramai neatsižvelgiama į tą svarbią aplinkybę, kad pati paprastumo sąvoka esti elastinga ar, kitaip tariant, miglota. Posūkis prie naujosios chaoso paradigmos pristatomas kaip svari pastanga ištrūkti iš antropocentrizmo ir apriorizmo orbitos.Article aims to highlight that the conceptual apparatus of the contemporary science (not only the problem-solving techniques but also the type of the raised issues) testify the shift of the paradigm, namely, the passage from the Cosmos paradigm to the Chaos paradigm. The significance of the old paradigm, especially considering its astonishing longevity, is related not only with its explanatory potential but also with the innate strife of humans to dwell in the aesthetically and ethically attractive and unconditionally intelligible world. Reductionist methodology became established in the framework of the mechanistic worldview. In this case, simplicity is seen as the main measure of intelligibility; however, the important detail of the elasticity (or, in other words, vagueness) of the simplicity concept is insufficiently considered. The shift towards the new paradigm of chaos is presented as a well-grounded effort of liberation from the universe of anthropocentrism and apriority