Lietuvos užsienio politika viešosios politikos kontekste: efektyvios vertinimo sistemos paieška

Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija 2017 m. veiklos ataskaitoje teigia, kad Lietuvos užsienio politika yra efektyvi ir tvirtina, jog geriausias efektyvumo vertinimo kriterijus yra visuomenės nuomonė apie užsienio politiką. Straipsnio tikslas - išanalizuoti Lietuvos viešosios užsienio politikos ciklą, pagrindinį dėmesį skiriant politikos formavimo ir vertinimo aspektams. Straipsnis teigia, kad Lietuvos viešosios užsienio politikos ciklas stagnuoja dėl nepakankamo užsienio politikos vertinimo efektyvumo ir kritinių vertinimų trūkumo. Strateginių dokumentų trūkumas neleidžia suformuoti esminių užsienio politikos tikslų, o taip pat ir įvertinti ju pasiekimų. Neapibrėžti tikslai žemesnio lygmens dokumentuose leidžia išvengti kritinių vertinimų, o tai yra politinių interesų išdava. Lietuvos užsienio politika yra glaudaus bendradarbiavimo tarp Prezidento ir Užsienio reikalų ministerijos rezultatas, kuris apiriboja tarpusavio kritiką. Seimo kritika yra didesnė tik tuomet, kai inicijuojama opozicijos. Užsienio politika išlieka politinio elito, turinčio platų tarpusavio konsensusą, atsakomybės sritimi, o požiūrių skirtumai reškiasi tik taktiniame lygmenyje. Žiniasklaidos ir ekspertų dauguma vengia kritinio užsienio politikos vertinimo siekdami išlikti dominuojančiame diskurse ir palaikyti glaudžius ryšius su valstybės institucijomis. Esama užsienio politikos vertinimo aplinka ir vertinimo instrumentai nėra pakankami paveikti darbotvarkės formavimą.The Activity Report of the Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania for 2017 declares that Lithuania’s foreign policy is effective and claims that public opinion is the most important criteria for measuring its effectiveness. The article analyses Lithuania’s foreign public policy cycle, with the focus on its formation and evaluation peculiarities. It argues that the cycle of Lithuanian foreign public policy is stagnating since its evaluation stage lacks efficiency and misses critical evaluations. The lack of strategic documents does not allow defining core foreign policy goals and in this matter to evaluate their achievement. The ambiguous goals in lower level documents prevent critical evaluation because of political interests. Lithuanian foreign policy is the outcome of close cooperation between President’s Office and Ministry of Foreign Affairs which limits criticism between institutions. The Seimas provides greater criticism only when initiative is showed by the opposition. Foreign policy remains the sphere of responsibility of the political elite which has broad consensus and has differences in their views on a tactical level. Media and experts, for the most part, avoid critical evaluations of foreign policy as they want to remain in the dominating discourse and keep close contacts with state institutions. The current evaluation environment and tools are not sufficient to make changes at the agenda-setting stage of foreign policy