Straipsnyje nagrinėjami urbanistinių viešųjų erdvių pokyčiai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Apžvelgdami viešųjų erdvių (aikščių) transformacijas didžiuosiuose šalies miestuose pastebime, kad šioje srityje būta itin prieštaringų tendencijų: kaip ir anksčiau, buvo skubama keisti ankstesnę paskirtį, naikinant sovietmečio ideologijos ženklus, kita vertus, prasidėjo spartus naujų – nepriklausomybės ideologinių – ženklų kūrimo vajus, dažnai aukojant tikrąją viešųjų erdvių paskirtį ir monumentų meninę kokybę. Pastebima, kad panašiai buvo elgiamasi ir ankstesniais istorijos laikotarpiais, kai, ištuštėjus atitinkamų vizualinių ženklų ir simbolių repertuarui, urbanistinėse erdvėse juos pakeisdavo naujos epochos vizualinė simbolika ir nauja vi...
Viduramžiais besikuriant miestams ir plintant urbanizacijos procesui, Europoje susiklostė koklinių k...
Recenzijoje aptariama Sauliaus Kaubrio ir Mindaugo Tamošaičio knyga “Lietuvos vokiečiai tarp dviejų ...
Kokie vėjų vardai, kokioje kalboje ir kaip jie gimė, ką reiškia ir kaip paplitę, mūsų kalbininkų dar...
Straipsnyje nagrinėjamos lietuvių mįslės, kuriose namas užmenamas per gyvūnų įvaizdžius. Nors panaši...
Straipsnyje nagrinėjama XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos ateistų pažiūros į bažnyčios ir m...
XV-XV I a. vakarinių lietuvių, prūsų ir atvykusių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės žmonių pagri...
Recenzijoje aptariamas Jurgio Mališausko straipsnių rinkinys „Vėjas iš Aistmarių“. Rinkinį sudaro 19...
Straipsnyje nagrinėjamas klausimas ar 20 amžiaus Lietuvoje mėginta rašyti politiškai angažuotą dailė...
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dalis lietuvių inteligentijos, vengdami Antrosios sovie tų okupaci...
Viešosios erdvės LR teisės aktuose apibūdinamos kaip „žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma įren...
Apie Mérimée laikų Lietuvą Prancūzijoje žinoma palyginti nedaug, menkai žinoma ne istorinė praeitis...
Recenzijoje aptariamas leidinys „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės sutartys. ...
Masinės statybos gyvenamieji rajonai, statyti XX a. šeštajame–devintajame dešimtmečiuose, tai modern...
XIX a. Lietuvoje vykstant visuomeninio gyvenimo reformoms, kito ir Katalikų bažnyčia. Europoje Bažny...
Straipsnyje nagrinėjamos rusų kalbos veiksmažodinės konstrukcijos su prielinksniais к ir у ir jų ekv...
Viduramžiais besikuriant miestams ir plintant urbanizacijos procesui, Europoje susiklostė koklinių k...
Recenzijoje aptariama Sauliaus Kaubrio ir Mindaugo Tamošaičio knyga “Lietuvos vokiečiai tarp dviejų ...
Kokie vėjų vardai, kokioje kalboje ir kaip jie gimė, ką reiškia ir kaip paplitę, mūsų kalbininkų dar...
Straipsnyje nagrinėjamos lietuvių mįslės, kuriose namas užmenamas per gyvūnų įvaizdžius. Nors panaši...
Straipsnyje nagrinėjama XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos ateistų pažiūros į bažnyčios ir m...
XV-XV I a. vakarinių lietuvių, prūsų ir atvykusių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės žmonių pagri...
Recenzijoje aptariamas Jurgio Mališausko straipsnių rinkinys „Vėjas iš Aistmarių“. Rinkinį sudaro 19...
Straipsnyje nagrinėjamas klausimas ar 20 amžiaus Lietuvoje mėginta rašyti politiškai angažuotą dailė...
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dalis lietuvių inteligentijos, vengdami Antrosios sovie tų okupaci...
Viešosios erdvės LR teisės aktuose apibūdinamos kaip „žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma įren...
Apie Mérimée laikų Lietuvą Prancūzijoje žinoma palyginti nedaug, menkai žinoma ne istorinė praeitis...
Recenzijoje aptariamas leidinys „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės sutartys. ...
Masinės statybos gyvenamieji rajonai, statyti XX a. šeštajame–devintajame dešimtmečiuose, tai modern...
XIX a. Lietuvoje vykstant visuomeninio gyvenimo reformoms, kito ir Katalikų bažnyčia. Europoje Bažny...
Straipsnyje nagrinėjamos rusų kalbos veiksmažodinės konstrukcijos su prielinksniais к ir у ir jų ekv...
Viduramžiais besikuriant miestams ir plintant urbanizacijos procesui, Europoje susiklostė koklinių k...
Recenzijoje aptariama Sauliaus Kaubrio ir Mindaugo Tamošaičio knyga “Lietuvos vokiečiai tarp dviejų ...
Kokie vėjų vardai, kokioje kalboje ir kaip jie gimė, ką reiškia ir kaip paplitę, mūsų kalbininkų dar...