Vilniaus universiteto rusų literatūros prof. Ivano Loboikos (1786-1861) visas susirašinėjimas su Rusijos valstybės veikėju ir žinomu kolekcininku grafu N. Rumiancevu, kuriame yra labai daug svarbios lituanistikai medžiagos, paskelbtas mūsų moksliniuose leidiniuose. Šiame straipsnyje aptariami Peterburgo ir Maskvos literatų laiškai Loboikai, saugomi Lietuvos istoriniame archyve. Korespondentai vilniečiui pasakojo apie literatūrinių draugijų veiklą, Rusijoje leidžiamas naujas knygas, konsultavosi įvairiais klausimais su Vilniaus mokslininku, prašė jo darbų savo leidiniams. Laiškuose pastebimas jų siekimas vystyti kultūrinius ryšius su universitetiniu centru imperijos vakaruose
Intymiąją N. Nekrasovo ir F. Tiutčevo lyriką suartina dialogiškas eilėraščių pobūdis ir kai kurių ru...
Santr. rus., anglBibliogr.: p.106 (5 pavad.)Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij
Recenzentai: prof. habil. dr. B. Genzelis, prof. A. KovtunLevas Karsavinas (1882-1952) – žymus XX a....
Antras „Rusų literatūros istorijos“ tomas apima XVIII – pirmą trečdalį XIX amžiaus. Skirtingai nuo p...
Straipsnyje analizuojamas poeto, žurnalisto, lietuvių literatūros vertėjo Eugenijaus Škliaro (1893–1...
Rusų literatūrologai (Dolininas, Biomas, Grosmanas, Slonimas) jau ne kartą savo knygose ir straipsni...
B. Sruogos disertacija “Die Darstellung im litauischen Volksliede” (München 1923) ir vadovėlis “Rusų...
Straipsnyje analizuojama L. Petruševskajos apysaka “Savas ratas”. Išskiriamos būdingos ir tolimesnei...
Rus. - Santr. lietBibliogr.: p. 62-63Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij
Rusų kalbos specifika Lietuvoje didele dalimi apsprendžia lingvistinius kontaktus, kurie pasireiškia...
Straipsnyje aptariama XX a. pradžioje buvusios įtakingos bajoriškosios „krajovcų“ idėjos likimas ir ...
Recenzijoje aptariama Rusijos mokslų akademijos ir Rusijos istorijos instituto atstovo Sergejaus V. ...
Rus. - Santr. lietBibliogr.: p. 44Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij
Straipsnyje analizuojamas rašytojo emigranto Michailo Osorgino “Senovių apsakymų” ciklas. Šiuose sti...
Rus. - Santr. lietBibliogr.: p. 62-63Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij
Intymiąją N. Nekrasovo ir F. Tiutčevo lyriką suartina dialogiškas eilėraščių pobūdis ir kai kurių ru...
Santr. rus., anglBibliogr.: p.106 (5 pavad.)Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij
Recenzentai: prof. habil. dr. B. Genzelis, prof. A. KovtunLevas Karsavinas (1882-1952) – žymus XX a....
Antras „Rusų literatūros istorijos“ tomas apima XVIII – pirmą trečdalį XIX amžiaus. Skirtingai nuo p...
Straipsnyje analizuojamas poeto, žurnalisto, lietuvių literatūros vertėjo Eugenijaus Škliaro (1893–1...
Rusų literatūrologai (Dolininas, Biomas, Grosmanas, Slonimas) jau ne kartą savo knygose ir straipsni...
B. Sruogos disertacija “Die Darstellung im litauischen Volksliede” (München 1923) ir vadovėlis “Rusų...
Straipsnyje analizuojama L. Petruševskajos apysaka “Savas ratas”. Išskiriamos būdingos ir tolimesnei...
Rus. - Santr. lietBibliogr.: p. 62-63Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij
Rusų kalbos specifika Lietuvoje didele dalimi apsprendžia lingvistinius kontaktus, kurie pasireiškia...
Straipsnyje aptariama XX a. pradžioje buvusios įtakingos bajoriškosios „krajovcų“ idėjos likimas ir ...
Recenzijoje aptariama Rusijos mokslų akademijos ir Rusijos istorijos instituto atstovo Sergejaus V. ...
Rus. - Santr. lietBibliogr.: p. 44Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij
Straipsnyje analizuojamas rašytojo emigranto Michailo Osorgino “Senovių apsakymų” ciklas. Šiuose sti...
Rus. - Santr. lietBibliogr.: p. 62-63Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij
Intymiąją N. Nekrasovo ir F. Tiutčevo lyriką suartina dialogiškas eilėraščių pobūdis ir kai kurių ru...
Santr. rus., anglBibliogr.: p.106 (5 pavad.)Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij
Recenzentai: prof. habil. dr. B. Genzelis, prof. A. KovtunLevas Karsavinas (1882-1952) – žymus XX a....