Daugiakalbiškumas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems skirtuose audiovizualiniuose tekstuose

A great variety of original audiovisual (AV) texts such as films, television series, teletext, videogames, live performances may include more than one language as an outcome of the director’s initial intension. The producers of the AV texts tend to portray specific cultural aspects with different linguistic variations, which are also related to particular stylistic, pragmatic or discursive functions. In certain cases, translators of such AV texts face serious challenges. One of the thorny problems arises with the adaptation of the multilingual AV texts to the deaf and hard of hearing audience. Different strategies and methods of employing the multilingual AV texts for the needs of the deaf and hard of hearing audience have been adopted in various countries; however, nowadays Lithuania has only taken its first steps in developing a unified system of working out translating and subtitling strategies of the AV texts in general. This article aims at discovering professional translation and subtitling practices along with the norms, criteria and strategies of this specific translation activity in Lithuania and abroad. Firstly, the existing overseas reality of the translation and subtitling of multilingual AV texts is described.Vis dažniau susiduriama su audiovizualiniais tekstais, kurie yra kuriami pagal režisieriaus sumanymą: su filmais, televizijos serialais, tiesioginėmis laidomis ar pasirodymais, kuriuose be pagrindinės užsienio kalbos veikėjai į savo dialogus įtraukia ir pavienių žodžių, frazių ar tekstų fragmentų iš kitų kalbų. Taip audiovizualinių tekstų kūrėjai bando atskleisti kultūrų skirtumus, įvairius kalbinius aspektus, susijusius su tam tikromis stilistinėmis, pragmatinėmis ar diskurso subtilybėmis. Tokiais atvejais audiovizualinių tekstų vertimas tampa tikru iššūkiu ne tik vertėjams, bet ir žiūrovams. Ypač sudėtinga tokius daugiakalbius audiovizualinius tekstus adaptuoti klausos negalią turintiems žmonėms. Nors įvairios pasaulio šalys, siekdamos visapusiškai integruoti šią socialiai jautrią visuomenės dalį, savo praktikoje taiko įvairius audiovizualinio teksto adaptavimo mechanizmus, atlieka tyrimus, susijusius su daugiakalbių audiovizualinių tekstų pritaikymo strategijų kokybiniais rodikliais, Lietuvoje kol kas tokie bandymai – tik pirmieji žingsniai kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų visapusiškos adaptacijos link. Audiovizualiniai tekstai dažniausiai skiriami girdinčiajai auditorijai, tad klausos negalią turintiems žmonėms dar nėra sukurta viena aiški sistema, kaip pateikti išverstą ir subtitruotą audiovizualinę medžiagą. Ypač sudėtinga yra situacija, susijusi su daugiakalbių filmų vertimu ir subtitravimu Lietuvos kurtiesiems ir neprigirdintiesiems. Šiame straipsnyje siekiama pristatyti daugiakalbių filmų vertimo ir subtitravimo – kaip pagrindinio kurtiesiems ir neprigirdintiesiems audiovizualinio teksto adaptavimo būdo – užsienio šalių praktiką, bandomą pritaikyti lietuviškai verstuose filmuose. Iš pradžių straipsnyje trumpai aptariami daugiakalbiams audiovizualiniams tekstams būdingi bruožai, pristatomi subtitravimo – kaip klausos negalią turinčiai auditorijai pagrindinio užsienio filmų pristatymo būdo – kūrimo kriterijai ir strategijos, vėliau – pristatomi kurtiesiems ir neprigirdintiesiems adaptuotų daugiakalbių filmų praktiniai subtitravimo atvejai, pastebėtos tendencijos ir iškylantys sunkumai