Kitoks požiūris į gimtosios lietuvių kalbos mokymą 9–10 klasėse = A different approach to teaching the mother tongue (Lithuanian) in forms 9–10

Gimtoji lietuvių kalba, kaip mokomasis dalykas, yra ypatingas, nes dalyko turinyje susipina įvairios kultūrinės, socialinės, pažintinės ir kt. temos. Keičiantis ugdymo programoms, kinta ir požiūris į dalyko mokymą. Požiūrio kaitą lemia programų didaktinės nuostatos, tikslai ir uždaviniai ir vadovėlių autorių matymas, kaip programa gali būti realizuojama. Ne mažiau svarbi yra mokinių kaita, susijusi su poreikiu pažinti, veikti, įprasminti savo veiklą. Lietuvių kalba, kaip ir bet kuris kitas mokomasis dalykas, turėtų padėti mokiniui save realizuoti, taigi suprantama, kad keičiantis socialinei, kultūrinei aplinkai, individualiems mokinių poreikiams, mokyklų tikslams požiūris į gimtosios lietuvių kalbos ugdymą negali likti sustabarėjęs. Požiūrio kaitą geriausiai iliustruoja ugdymo programose formuluojami tikslai, uždaviniai, didaktinės nuostatos. Programose formuluojamus tikslus ir pateikiamą ugdymo turinį realizuoja mokykliniai vadovėliai ir kitos mokymo priemonės. Šio straipsnio tikslas – aptarti požiūrio į lietuvių kalbos mokymą 9–10 klasėse kaitą. Tyrimo objektas – lietuvių kalbos programos pagrindinei mokyklai, naujausias lietuvių kalbos vadovėlis 9–10 klasei. Tyrimo uždaviniai – nustatyti požiūrio į lietuvių kalbos mokymą kaitos linkmes; aptarti, kaip požiūrio kaita, įvardyta programose, realizuojama vadovėliuose. Tyrimo metodas – dokumentų ir šaltinių analizė ir apibendrinimas, analitinis aprašomasisThe mother tongue (Lithuanian), as a school subject, is special because of its dual function (as the basic school subject and the basis for learning other school subjects) and the overlap of different cultural, social, cognitive, and other topics in the content of this school subject. The core content of the subject does not change with amendments of the curriculum, yet the approach to teaching the subject has been changing. This change is being caused by the didactic provisions, aims, and objectives of the curriculum, as well as the understanding of the authors of textbooks on how the curriculum should be realised. Changing pupils and their needs to know, act and give meaning to their activities are none the less important. Changes in pupils are also dictated by their nature: growing pupils gain knowledge, improve, develop their personality, and learn to live and realise their potential in the modern world and their closest cultural and social environment. The Lithuanian language, like any other school subject, should help learners to realise their potential. In view of the changing social and cultural environment, individual needs of pupils, and school objectives, the approach to teaching the mother tongue (Lithuanian) therefore cannot remain rigid. The change in the approach is best illustrated by the aims, objectives, and didactic provisions formulated in the curriculum. Subsequently, the aims and content of the curriculum are reflected in textbooks and other teaching aids. Many valid textbooks for the Lithuanian language present the subject matter essentially traditionally and adhere to the sequence of topics provided in the curriculum. The 2011 Lithuanian language textbooks and student books, however, feature an unconventional approach to language teachingVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij