Visible seeing as embodied perception in Vivian Sobchack’s phenomenology of film experience

Straipsnyje svarstomos svarbiausios Vivian Sobchack kino fenomenologijos prielaidos. Pirmiausia nagrinėjama, kaip Sobchack supranta kino fenomeno specifiką ir kodėl ji kino fenomeną analizuoja sutelkdama dėmesį į kūniškąjį suvokimą bei išraišką. Atskleidžiama, kaip Merleau-Ponty įkūnyto suvokimo samprata paveikia kino fenomenologijos atsiradimą. Antra, analizuojama, kaip kino kūryba ir gamyba yra nukreipta į suvokėją ir sąveikauja su suvokimo galimybėmis. Trečia, nagrinėjamas gyvenamo kūno konceptas ir tai, kaip jis susijęs su Sobchack analizuojamu kino filmo kūnu. Ketvirta, aptariama, kaip suvokiamų objektų struktūra yra susieta su jų patirtimi ir kokios yra būtinos filmo patirties sąlygosThis article deals with the most important Sobchack’s film phenomenology assumptions. Firstly, it is analyzed how Sobchack understands the specifics of the film phenomena and why she analyzes the film phenomenon by focusing on bodily perception and expression. Disclosed how Merleau-Ponty’s concept of embodied perception affects the formation of the phenomenology of film. Secondly, the analysis is focused on the creation and production of the film and how they implicate the possibility of perception. Thirdly, the concept of the lived body is examined and how it relates to the analysis of Sobchack’s film body. Fourthly, it is discussed how the structure of perceived objects is connected with its experience and what are the necessary conditions of film experienceFilosofijos katedraVytauto Didžiojo universiteta