Baimės, pakertančios migraciją Europos Sąjungos viduje

Freedom of movement of persons in the EU has been built progressively since the foundation of the European Economic Community. Its success and fruits are incontestable, and it is considered as an exemplary model of European integration. Nevertheless, the favourite right of EU citizens has been questioned since a decade and its future development is undermined by different fears. Two main categories of fears can be identified: the economic fear and the threat to national public policy. The first category includes mainly the fear of abuse of social assistance by EU inactive migrants or solely their absence of sufficient financial resources. Hosting Member States are consequently fearing unreasonable burdens for their national budget. The second category deals with a more general threat with different faces. Indeed, national public policy can be threatened by serious grounds such as violence or aggravated theft but also by contestable grounds such as uncleanliness, homelessness or the belonging to a poor minority. The paper is first presenting the evolution of freedom of movement of persons in the EU from its start until nowadays, focusing on the last decade reversing progression. Then, it is exploring the main categories of fears, that undermine current freedom of movement of persons and generate national limits to freedom of movement.Asmenų judėjimo laisvė Europos Sąjungoje formavosi žingsnis po žingsnio nuo pat Europos Ekonominės Bendrijos susikūrimo. Šios laisvės sėkmė ir vaisiai neginčijami, ji laikoma Europos integracijos pavyzdiniu rodikliu. Vis dėlto pastarąjį dešimtmetį ši Europos Sąjungos piliečių teisė sulaukė kritikos, o jos plėtojimą sunkina dvi baimės rūšys: ekonominė baimė ir grėsmė viešajai nacionalinei politikai. Pirmajai rūšiai priklauso baimė, kad socialine parama piktnaudžiauja į Europos Sąjungą atvykę ekonomiškai neaktyvūs migrantai, ir baimė, kad jie neturi pakankamai finansinių išteklių. Todėl juos priėmusios šalys narės baiminasi, kad jie taps per didele našta jų nacionaliniam biudžetui. Antrajai baimių rūšiai priklauso bendresnė skirtingų pavidalų grėsmė. Viešajai nacionalinei politikai gali grėsti ne tik rimtos priežastys, kaip smurtas ar stambaus masto turto pasisavinimas, bet ir ginčijamos priežastys, kaip nešvara, benamystė ar priklausymas nepasiturinčiai mažumai. Šiame darbe pirmiausia aptariama asmenų judėjimo Europos Sąjungoje laisvės plėtra nuo jos pradžios iki dabarties, neišleidžiant iš akių ir pastarojo dešimtmečio atbulinės progresijos. Po to aptariamos pagrindinės baimių rūšys, kurios mažina dabartinę asmenų judėjimo laisvę ir skatina šalis nares įvesti valstybinius judėjimo laisvės apribojimus