Apšvietos epochos idėjos XVIII amžiuje atvėrė kelią valstybių teritorijų centralizacijai ir unifikacijai. Šios tendencijos XX a. atsiradusioms nacionalinėms valstybėms su savo profesionaliomis istoriografijomis, matančioms nacionalinės istorijos tęstinumą nuo viduramžių iki XIX a. tautinių judėjimų, tapo rimtu iššūkiu konstruojant savo praeitį. Dėl šios priežasties Apšvietos epocha tapo savotišku pereinamuoju laikotarpiu. Pavyzdžiais pasirinktos keturių valstybių nacionalinės istorijos sintezėse vaizduojami XVIII a. įvykiai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad skirtingą istorinę praeitį turinčių tautų nacionalinėse istoriografijose mėginama suaktualinti įvykius tapatinant juos su vėlesniais procesaisThe ideas of the Age of Enlightenment opened th...
[...] Kovo 11 d. sprendimai buvo ne tik formalūs teisės aktai, tai valstybės raidos etapas ir kartu ...
XX a. pradžioje nacionalizmas buvo pagrindinė ideologija atgimusios tautos, siekusios sukurti neprik...
Recenzijoje aptariama Vytauto Žalio, Alfredo Senno ir Alfonso Eidinto knyga „Lithuanian in European ...
Apšvietos epochos idėjos XVIII amžiuje atvėrė kelią valstybių teritotijų centralizacijai ir unifikac...
Nuo XVI a. Europoje formuojasi moderniosios pasaulėžiūros požymiai, kuriuos lėmė gausūs sociokultūri...
Per Pirmąjį pasaulinį karą Rytų Europoje smarkiai suaktualėjo „nacionalinis klausimas“. Iki 1918 m. ...
Europos kultūros istorijoje Apšvietą (Švietimo ar Šviečiamąja epocha) apibūdinamas laikotarpis, truk...
Straipsnyje pirmą kartą istoriografijoje lyginamos XVIII a. antros pusės–XIX a. antros pusės Lietuvo...
Straipsnyje aptariamos skirtingos pasisavinimo strategijos, taikytos tam pačiam istoriniam regionui ...
Straipsnyje pateikiama lyginamoji analizė, kaip Pirmasis pasaulinis karas paveikė paviršiun iš- kilu...
Straipsnyje akcentuojama, kad aukštasis mokslas tampa nacionalinio saugumo veiksniu sukurdamas sąlyg...
Adolfo Šapokos veikalas „Lietuva Reformų seimo metu. Iki 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos“ – viena...
2006 m. akademinė bendruomenė minėjo iškilaus Lietuvos istoriko Adolfo Šapokos 100-ąsias gimimo meti...
Straipsnyje lyginami Žalgirio mūšio įvaizdžiai Lietuvoje ir Lenkijoje bei jų vieta šių šalių atminti...
Straipsnyje nagrinėjamos kolektyvinės atminties apraiškos – praeities reprezentacijos, arba praeitie...
[...] Kovo 11 d. sprendimai buvo ne tik formalūs teisės aktai, tai valstybės raidos etapas ir kartu ...
XX a. pradžioje nacionalizmas buvo pagrindinė ideologija atgimusios tautos, siekusios sukurti neprik...
Recenzijoje aptariama Vytauto Žalio, Alfredo Senno ir Alfonso Eidinto knyga „Lithuanian in European ...
Apšvietos epochos idėjos XVIII amžiuje atvėrė kelią valstybių teritotijų centralizacijai ir unifikac...
Nuo XVI a. Europoje formuojasi moderniosios pasaulėžiūros požymiai, kuriuos lėmė gausūs sociokultūri...
Per Pirmąjį pasaulinį karą Rytų Europoje smarkiai suaktualėjo „nacionalinis klausimas“. Iki 1918 m. ...
Europos kultūros istorijoje Apšvietą (Švietimo ar Šviečiamąja epocha) apibūdinamas laikotarpis, truk...
Straipsnyje pirmą kartą istoriografijoje lyginamos XVIII a. antros pusės–XIX a. antros pusės Lietuvo...
Straipsnyje aptariamos skirtingos pasisavinimo strategijos, taikytos tam pačiam istoriniam regionui ...
Straipsnyje pateikiama lyginamoji analizė, kaip Pirmasis pasaulinis karas paveikė paviršiun iš- kilu...
Straipsnyje akcentuojama, kad aukštasis mokslas tampa nacionalinio saugumo veiksniu sukurdamas sąlyg...
Adolfo Šapokos veikalas „Lietuva Reformų seimo metu. Iki 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos“ – viena...
2006 m. akademinė bendruomenė minėjo iškilaus Lietuvos istoriko Adolfo Šapokos 100-ąsias gimimo meti...
Straipsnyje lyginami Žalgirio mūšio įvaizdžiai Lietuvoje ir Lenkijoje bei jų vieta šių šalių atminti...
Straipsnyje nagrinėjamos kolektyvinės atminties apraiškos – praeities reprezentacijos, arba praeitie...
[...] Kovo 11 d. sprendimai buvo ne tik formalūs teisės aktai, tai valstybės raidos etapas ir kartu ...
XX a. pradžioje nacionalizmas buvo pagrindinė ideologija atgimusios tautos, siekusios sukurti neprik...
Recenzijoje aptariama Vytauto Žalio, Alfredo Senno ir Alfonso Eidinto knyga „Lithuanian in European ...