Katalikybė, Marija ir istorija : Aušros vartų Švč . Mergelės Marijos paveikslo karūnavimas (1927 m.) kaip lenkų atminimo ir lietuvių užmiršimo sureikšminimas

Paveikslų karūnavimas yra visame krikščionių pasaulyje paplitusi Dievo ir šventųjų garbinimo forma. Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo karūnavimas parodo, kad daugiakultūriuose ir daugiakalbiuose kontekstuose visai vietinei visuomenei žinomi simboliai galėjo tapti valdančiojo elito priemonėmis siekiant įpilietinti dar vis žemą nacionalinę sąmonę turinčius asmenis. Antrosios Žečpospolitos elitas pasitelkė Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos karūnavimą kaip priemonę Marijos atminties figūrai aktualizuoti. Per karūnavimą lenkų elitas sureikšmino Marijos kaip karinės Lenkijos gynėjos vaidmenį. Karūnavimas turėjo simboliškai sustiprinti Piłsudskio mitą. Lietuvių inteligentija priešinosi sureikšmindama tradicinį Marijos vaizdinį, su juo susijusias vertybesPicture crowning is a form of honouring widespread throughout Christianity. The crowning ceremony of the Virgin of the Gate of Dawn is an example of how in multilingual and multicultural areas the political elite can use signifiers common to all local religious community and change/actualize theirs signified as a way to integrate masses lacking a clear ethnic/national identification into the nation. The political elite of the Second Polish Republic used the ceremony as a means to actualize an image of memory (Mary) as the guard and defender (Hetmanka) of the Polish state in the Vilnius cityscape. The crowning of the Hetmanka therefore celebrated univocally the rule of Piłsudski in the new Poland and used a religious symbol that the rural Catholic population identified themselves with as a means to stimulate the populace’s feelings of belonging to the state. Conversely, Lithuanian intelligentsia counteracted the Polish actualization of the memory Mary of the Gate of Dawn by stressing the canonical Catholic image of the Virgin and her maternal meaningIstorijos katedraVytauto Didžiojo universiteta