Viduriniosios vokiečių aukštaičių (Mittelhochdeutsch) ir šiuolaikinės vokiečių kalbos esamojo laiko semantinės įvairovės analizė

Šiame straipsnyje analizuojama vokiečių kalbos esamojo laiko (Präsens) semantinė įvairovė. Straips­nio autorius bando atsakyti į klausimą, ar analitinių laiko formų (Perfekt, Plusquamperfekt, Futur) su­siformavimas viduriniojoje vokiečių aukštaičių kalboje (Mittelhochdeutsch) neturėjo neigiamos įtakos šiuolaikinės vokiečių kalbos esamojo laiko semantinei įvairovei. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nepaisant analitinių formų atsiradimo, esamasis laikas išsaugojo savo semantinę įvairovę ir gali būti vartojamas kalbant apie praeitį, dabartį, ateitį, o taip pat reiškiant atemporalinius veiksmus