Palemono mazgas

Palemono legenda standartinė XVI a. legendinė etninė ideologema. Šiame darbe siekiama susitelkti ne į Lietuvos metraštyje įterptos Palemono legendos kritiką, o į turinio analizę. Analizuojamos lietuvių (prūsų, žemgalių) ir apskritai baltų kilmės versijos, kurios Lietuvoje, Lenkijoje ir Vakarų Europoje buvo žinomos iki Palemono legendos, iki XVI a. pirmosios pusės. Parodoma, kad legendoje slypi religijų istorijos medžiaga, atspindinti žodinę tradiciją, kuri koreliuoja su lietuvių bei prūsų mitologija. Mitologiniai atitikmenys, leidžia kelti prielaidą, kad jų buvimas Lietuvos metraštyje yra pagrįstas tradicija. Legenda atpasakojo ir niekus, ir laiko sąlygotas kompiliacijas, tačiau ji perpasakojo tradiciją. Darbe mėginama rekostruoti, kas buvo pasakojama, iš to, kas buvo užrašyta. Atkuriamos pranykusios perpasakojimų detalės, kurios buvo atmestos kaip trukdančios ręsti darnų lietuvių kilmės iš romėnų rūmą. Darbe programiškai žiūrima į legendos periferiją, kur išsibarsčiusios nuoskalos, liudijančios, kas buvo atmesta ir vardan ko. Teigiama, jog Palemono legenda neatitinka istoriografinės kritikos. Išvada yra ne ta, kad Palemonas atvyko, sukūrė čia Lietuvą ir ėmėsi valdyti. Išvada ta, kad būsimosios Lietuvos teritorijos nebuvo izoliuotos nei nuo Romos, nei nuo jos vidinių problemų, nei nuo graikų kolonijų Pajuodjūryje, nei nuo Gintaro kelio. Jos virė politiniame etniniame katile, ir Romos egzistavimas jautėsi stipriai. O Polemonas II greičiausiai ir buvo atvykėlių vadas. Taip legenda įgyja istorinį pagrindą ir leidžia teigti, kad baltų genčių izoliacija yra mitologinė.The Palemonas myth is the standard legendary ethnic ideologem of the 16th c. The study aims to concentrate on the analysis of content of the Palemonas myth, indicated in the Lithuanian chronicle, rather than its critique. It analyses Lithuanian (Prussian, Semigallian) and generally Baltic versions that were known in Lithuania, Poland and Western Europe before the Palemonas myth, until the first half of the 16th c. It shows that the legend contains the material of religious history reflecting the oral tradition that correlates with Lithuanian and Prussian mythology. Mythological equivalents lead to the assumption that their presence in the Lithuanian chronicle is based on tradition. The legend tells trivia and compilations determined by time; however, it retells tradition. The study attempts to reconstruct what was narrated from what was written. Vanished details of retelling are reconstructed; they had been rejected as preventing the construction of a harmonious narrative of Roman descent of Lithuanians. The study takes a programme approach to the periphery of the legend, where the fragments testifying what was rejected and for what are dispersed. The Palemonas myth is said not to correspond to historiographical criticism. The conclusion is not that Palemonas came, created Lithuania and began to rule it. The conclusion is that the future territories of Lithuania were not isolated either from Rome or its internal problems or Greek colonies in the Black Sea Region or the Amber Road. They were the political ethnic melting pot, and the existence of Rome was strongly felt. Palemonas II was most probably the leader of the newcomers. Thus the legend acquires a historical basis enabling to state that the isolation of the Baltic tribes is mythological