Istorikas apie poetą

Recenzijoje aptariama Mindaugo Tamošaičio knyga „Mes esam Šiaurės krašto.... Poetui Eugenijui Matuzevičiui – 100 metų“. Pastebima, kad E. Matuzevičiaus gyvenimas sovietinėje Lietuvoje nebuvo lengvas ir paprastas, be kita ko, ir todėl, kad jis spausdino savo kūrybos vokietmečiu, jo brolis Leonardas Matuzevičius buvo įkalintas ir iš lagerio paleistas tik 1956 m. Dėl ideologinio spaudimo Matuzevičiaus kaip poeto likimas išsipildė tik tiek, kiek tai buvo įmanoma nelaisvės sąlygomis. Visos šios aplinkybės, recenzentės manymu, rodo, kad monografiškai patyrinėti jo gyvenimą ir kūrybą yra prasminga. Tačiau atliktą darbą ji vertina skeptiškai. Recenzentės nuomone, Valentino Sventicko prisiminimai apie poetą - „Fundamentalus žmogus“, spausdinami dar prieš autoriaus pratarmę, – viena gražiausių knygos dalių, supinta iš rimtų, o kartais ir kiek komiškų asmeninio bendravimo su poetu epizodų, Teigiama, kad jei apie Matuzevičių nieko skaitytojas nežinotų,iš recenzuojamos monografijos liktų įspūdis, kad svarbiausia jo gyvenimo veikla buvo koks nors jaunųjų poetų konsultavimas, o ne eilėraščiai ir vertimai. Kritikuodama monografijos autoriaus politinį redukcionizmą, recenzentė teigia, kad gyvenant laisvoje šalyje, E. Matuzevičiaus poezija būtų buvusi kiek kitokia, tačiau esama rašytojo asmenybės, talento prigimties ir savitumo, kurie visada išlieka bet kokiomis sąlygomis, o tai atskleisti monografijos autoriui nepavyko