Teorinės ir empirinės įžvalgos Lietuvos mokyklų vadovų profesinės gerovės aspektu

Straipsnyje diskutuojama apie mokyklų vadovų profesinę gerovę. Mokyklų vadovų profesinės gerovės samprata tampa aktuali šiuolaikinių švietimo sistemos reformų kontekste. Diegiant Lietuvos švietimo sistemoje kokybės vadybos modelius ir optimizuojant mokyklų vadovų atrankos, įdarbinimo, kompetencijų ugdymo(si), išlaikymo ir kt. strategijas, svarbu išskirti ir įvertinti profesinę gerovę sąlygojančius veiksnius. Todėl straipsnyje siekiama atskleisti mokyklų vadovų profesinės gerovės sampratą bei teoriškai nustatyti kriterijus, leisiančius empirikai ištirti šį fenomeną. Empirinės įžvalgos leido atskleisti Lietuvos mokyklų vadovų nuomonę apie svarbiausius gerovės komponentus. Mokyklų vadovų gerovę sąlygotų nuoseklūs kompetencijų poreikio, mokyklų veiklos, vadovų funkcijų tyrimai. Šių tyrimų pagrindu turėtų būti sukurta mokyklos vadybos koncepcija, reglamentuojanti aiškią švietimo kaitos viziją ir nusakanti mokyklos veiklos bei vadovavimo mokyklai orientyrus. Kita vertus, svarbus paties mokyklos vadovo apsisprendimas tobulėti ir tobulinti vadybinę veiklą. Tam reikia specifinės vadovų motyvavimo sistemos, apimančios vadovų darbo prestižo didinimą, karjeros sąlygų sudarymą ir kitas veiksmingas priemones. Mokyklų vadovų profesinė gerovė – tai svarbus žmogiškųjų išteklių sistemos komponentas, todėl svarbu, kad visa sistema tinkamai funkcionuotų. Kompetencijų ugdymo renginių pasiūla turi atitikti vadovų poreikius bei sietis su atestacija, kurios tikslas – tobulinti vadybinę veiklą ir visą mokyklą. Mokyklų vadovų gerovę sąlygotų tinkamas finansavimas, užtikrintas informavimas, nuoseklumo ir sistemingumo principų įgyvendinimas. Straipsnyje akcentuoja, jog esamų ir būsimų mokyklų vadovų lyderių rengimo, tobulinimo kontekstuose, profesinės gerovės samprata reikalauja tolimesnių tyrimų.The article is sought to highlight the notion of professional well-being of school heads. The relevance of the research topic is presupposed by the tensions that contemporary Lithuanian school heads encounter with under the conditions of continuous change in education. The theoretical model of factors that have an impact on school heads’ professional well-being serves as a methodological approach for investigation into the said phenomenon in Lithuania. Empirical data gained through focus group discussion provides evidence on Lithuanian school heads’ professional well-being constitution