Anglų kalbos mokytojų požiūris į reflektyvųjį ugdymą Estijoje ir Lietuvoje

Reflektyvusis ugdymas yra profesinio tobulėjimo sąlyga, įgyvendinama mokykloje, kuomet mokytojas stebi, kas vyksta klasėje, mąsto apie mokymo paskirtį ir naudą besimokantiesiems. Kaupdamas ir analizuodamas informaciją apie tai, kas vyksta klasėje, mokytojas tyrinėja savo paties veiklą, nuostatas ir įsitikinimus bei numato tolesnes savo profesinio tobulėjimo, ugdymo proceso tobulinimo galimybes. Kitaip tariant, reflektyvus mokymas apima mokytojo savistabą ir savivertę. Taigi šio straipsnio tikslas – ištirti, kaip anglų kalbos mokytojai vertina reflektyviojo ugdymo taikymą Estijos ir Lietuvos mokyklose. Atliekama lyginamoji Estijos ir Lietuvos anglų kalbos mokytojų požiūrių į reflektyvųjį ugdymą analizė. Tyrimui pasitelktas M. Clements‘o Reflektyvaus mokymo klausimynas (2016), skirtas mokytojams apmąstyti savo ugdymo procesą. Gauti rezultatai atskleidžia, kad abiejų Baltijos šalių anglų kalbos mokytojai aktyviai taiko reflektyviojo ugdymo elementus ugdymo procese. Išskirti penki pagrindiniai refleksijos aspektai, kuriems anglų kalbos mokytojai teikia pirmenybę: klasėje taikomų veiklų ir strategijų reflektavimas, mokymo/si tikslų, grįžtamojo ryšio ir vertinimo sąsajos, klasės aplinka, mokytojų pasitenkinimas darbu ir profesinis tobulėjimas, bei santykiais su kitais mokyklos bendruomenės nariais. Nustatyta, kad tiek Estijos, tiek Lietuvos anglų kalbos mokytojai linkę reflektuoti apie ugdymo procesą klasėje, apmąstyti ugdymo tikslų, grįžtamojo ryšio ir vertinimo sąsajas, bei klasės aplinką dažniau nei reflektuoti apie savo profesinę gerovę ir tobulėjimą. Esminiai skirtumai atskleisti vertinant pastarąjį aspektą: Lietuvos anglų kalbos mokytojai labiau linkę mąstyti apie savo profesinį tobulėjimą, tuo tarpu Estijos kolegos labiau apmąsto savo emocinę gerovę darbe.Reflective teaching is a means of professional development which begins in the classroom by looking at what we do in the classroom, thinking about why we do it, and thinking about if it works – a process of self-observation and self-evaluation. By collecting information about what goes on in our classroom, and by analysing and evaluating this information, we identify and explore our own practices and underlying beliefs, as well as change and improve the teaching process and classroom effectiveness. Hence, the current research aims at analysing in-service EFL teachers’ evaluation of reflective teaching as a tool of developing teaching skills and becoming reflective practitioners in Estonia and Lithuania. The research reveals that teachers find reflective teaching as a motivating and helpful tool in the improvement of their teaching skills