Jurga Ivanauskaitė in Deutschland 1991

Darbo atspirties taškas yra Jurgos Ivanauskaitės kelionė į Vokietiją. Pažymima, kad tai įvyko persitvarkymo metais, kai spauda buvo itin susidomėjusi įvykiais Lietuvoje. Pažymima, kad norėta suprasta lietuvių gyvenimo situaciją ir realias ateities galimybes, o tam labiausiai tiko jaunųjų rašytojų kūryba. Akcentuojama, kad J. Ivanauskaitės knyga „Pakalnučių metai“ sulaukė didelio atgarsio Lietuvoje. Analizuojamos knygos pagrindinės temos, taip pat ir pačios rašytojos kelias į literatūrą. Aprašoma, kokį įspūdį J. Ivanauskaitei padarė Vokietija. Aptariant J. Ivanauskaitės kūrybos ir pasaulėžiūros pokyčius po 1991 metų, pabrėžiama, kad rašytoja vis labiau domėjosi moterų padėties ir religijos klausimais. Aptariamas jos romanas „Ragana ir lietus“. Pabrėžiama, kad romanas buvo įvertintas kaip pornografinis, ir tai buvo vienintelė lietuvių autoriaus knyga, sulaukusi tokio verdikto. Aptariama J. Ivanauskaitės reakcija į tokį įvertinimą, atskleidžiamos galimos tokio vertinimo priežastys, pirmiausia siejant tai su postsovietiniu laikotarpiu ir literatūros kritikų paviršutiniškumu. Pažymima, kad toks vertinimas lėmė atvirkštinį poveikį – tapo geriausia knygos reklama. Aprašomas J. Ivanauskaitės santykis su krikščionybe, jos nusivylimas katalikų bažnyčia, kelionės į Tibetą ir trilogija „Tibeto mandala“. Pažymima, kad tiek J. Ivanauskaitės lieteratūrinė kūryba, tiek jos dailės darbai vertinami kontroversiškai – arba garbinant, arba visiškai atmetant. Recenzentės nuomone, tokį vertinimą lėmė ir autorės asmenybė