Jurgos Ivanauskaitės klajonės Rytų pasaulio platybėse

Straipsnis skiriamas Jurgos Ivanauskaitės asmenybės ir kūrybos fenomenui aptarti. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į Jurgos jaunystės metus, kūrybinių interesų sklaidą, orientalistines ir nomadologines jos gyvenimo bei kūrybos tendencijas, kovą už pavergtų tautų teises. Dėmesys kreipiamas ne tik į egzotiškus simbolius, bitnikų, feminizmo, postmodernistinio orientalizmo sąjūdžių apraiškas, bet ir į amžinus žmogaus būties dalykus; siekiama atskleisti, kaip pro išorinių kaukių maskaradą, daugybę egzotiškų, keistai tarpusavyje derančių ekstravagantiškų detalių Jurgos kūryboje skleidžiasi egzistencinės išliekamosios vertės dalykai, ryškėja humanistinei postmodernizmo krypčiai būdinga universalių vertybių paieška. Jai artimi ir romantinės pasaulėjautos bruožai: tragiškas atotrūkis tarp idealo ir tikrovės, grožio kultas, išskirtinis dėmesys egzotikai, subjektyvių emocinių būsenų, išgyvenimų aprašinėjimas, įvairių meno rūšių ir formų pynimas. Tai skatino ir romantinei tradicijai būdingą domėjimąsi mįslingomis Rytų kultūromis ir ezoterinėmis praktikomis. Tibetas Ivanauskaitei yra ne tik „dvasinė būsena“, bet slėpiningų svajonių pasaulis, Pažadėtoji žemė, tikro tikėjimo ir autentiškos būties metafora. Kelias ir Geismas – du pagrindiniai jos pasaulio vizijos leitmotyvai. Kelionė suvokiama kaip meditacija ir kontempliacija. Aistringas Rytų ilgesys, atsiribojimas nuo socialinių konvencijų, harmonijos siekis, dievoieška – visa tai buvo būdas disciplinuoti savo maištingą sielą, suvaldyti geismo, kūniškumo galią, įveikti patirtas nuoskaudas ir įtvirtinti savyje aukštus etinius idealus.The article is devoted to the phenomenon of Jurga Ivanauskaitė’s personality and art. Main attention is given to Jurga’s early days, the spread of artistic interests, oriental and nomadologic trends of her life and art, and her fight for the rights of subjugated nations. It is focused not only on exotic symbols, concepts of such movements as Beatniks, Feminism and Postmodern Orientalism, but also to eternal issues of human existence; it was sought to reveal the manner in which through the external masquerade of masks, many exotic, weirdly harmonised extravagant details in Jurga’s creation the existential notions with the remaining value shine through, the search of universal values, which are characteristic to humanistic post–modernistic trend, is highlighted. She is also familiar to the following traits of romantic attitude: tragic gap between the ideal and reality, cult of beauty, exceptional focus on exotics, description of subjective emotional conditions, description of experiences, and entwining of various types and forms of art. It promoted the interest in mystical Eastern cultures and Esoteric practices, which is also characteristic to romantic tradition. Tibet for Jurga Ivanauskaitė was not only the “spiritual status”, but also the world of mysterious fantasies, the Promised Land, the metaphor of real faith and authentic subsistence. The Road and the Desire are two key leitmotifs of her vision of the world. The journey is treated as meditation and contemplation. Passionate yearning of the East, dissociation from social conventions, range of harmony, looking for God – all of it was a technique to discipline own rebellious soul, control the power of lust and corporeality, to overcome experienced wrongs and to define high ethical values in herself