Partizaninio karo vietos

Disertacijos tyrimo objektu pasirinktos 1944-1953 m. Lietuvos partizaninio karo vietos. Nagrinėjama ne tik skirtingų partizaninio karo vietų vertė, bet ir sąmoningas tos vertės aktualizavimas, pasireiškiantis įamžinimo ir (arba) įpaveldinimo forma visuomenės ir valstybės institucijų atstovų dėka. Tyrimas atkleidžia, kad siekiant išsaugoti partizaninio karo vietų įvairovę, kartu su jomis buvusią partizaninio karo erdvę, būtina keisti esamą jokiomis nuostatomis nekoordinuojamą situaciją ir paruošti profesionalią valstybinę įamžinimo ir įpaveldinimo koncepciją. Pastaroji į partizaninio karo vietas turi žvelgti kompleksiškai, o ne fragmentiškai, kai vienai kuriai nors vietų grupei rodomas išskirtinis dėmesys kitas paliekant nuošalyje. Platus partizaninio karo vietų laukas išplečia ne tik geografinę erdvę, bet ir partizaninio karo istorijų pažinimo galimybes. Lietuvos partizanų pogrindžio valstybės (re)konstravimas – nauja partizaninio karo istoriografinė interpretacija. Ji grindžiama remiantis keturių šaltinių grupių (partizanų dokumentų, sakytinės istorijos, daiktų ir vietų) apjungimu, kur vietos, perteikiančios partizaninio karo erdvę kaip visumą, vaidina ypatingą vaidmenį.The research object in the dissertation is places of the Lithuanian partisan war which took place in 1944-1953. The author analyses the value of various partisan war places, discusses a willful actualization of that value and meaning which is done by means of memorialisation and/or heritagisation by the public initiatives and employees of the state institutions. The research reveals that in order to preserve the diversity of partisan war places and the past space pertaining to them, it is necessary to make changes in the existing situation which is actually not coordinated by any regulations and prepare a professional state-level conception of memorialisation and heritagisation. The heritagisation process has to be implemented with applying a complex, but not fragmented view to the partisan war places, without giving priority to specific group of places and excluding the other groups. A wide space of partisan war places expands both the geographical area, and provides with more possibilities to find out about the stories of the partisan war. Re(construction) of the underground Lithuanian partisan state is a new historiographical interpretation of the partisan war. It is based on combination of four groups of sources (documents of partisans, spoken history, items and places), where a special role is performed by the places representing the partisan war space as a whole