Searching for the value of social sciences and humanities in Lithuania: monism, pluralism and administrative control

Straipsnyje analizuojamas lietuviškų socialinių ir humanitarinių mokslų (SHM) vertinimo diskursas ir kaip konkuruojančios filosofinės mokslo sampratos – monizmas ir pliuralizmas – struktūruoja nacionalinį mokslo lauką. Mokslinės vertės atpažinimo ir identifikavimo klausimas aptariamas rekonstruojant svarbiausias 1994–2015 m. plėtoto diskurso apie SHM vertinimo kriterijus prielaidas bei pozicijas. Siekiama parodyti, kokias implikacijas akademiniame pasaulyje turėjo šio diskurso generuoti teisiniai ir administraciniai sprendimai ir kokiais būdais SHM bendruomenės reagavo į šiuos sprendimus. Straipsnyje teigiame, kad mokslo administracinės sistemos dinamiką generuoja ne tik įtampa tarp monizmo (pozityvizmo) ir pliuralizmo (epistemologinės įvairovės), bet ir mokslo bendruomenių priešinimasis didėjančiai administracinei kontrolei, kuri netiesiogiai techniniais sprendimais devalvuoja SHM ir dažnai paneigia jų prasmingumą, o skatindama orientuotis į globalias simbolinio prestižo sistemas reprodukuoja netolygius galios santykius tiek tarp skirtingų mokslinių disciplinų, tiek tarp mokslo administratorių ir mokslininkų.The article analyzes the evaluation discourse and practices of Lithuanian social sciences and humanities (SSH). The special attention is also paid at the ways, in which two rival philosophical conceptions of science – monism and pluralism – structure national field of science. The issues of recognition and identification of scientific value are discussed structurally reconstructing the major premises and approaches in the social sciences and humanities evaluation discourse from 1994 to 2015. The article as well reveals what social implications in academia the legal and administrative decisions generated by this discourse had, and what were the reactions to the decisions by the research communities in social science and humanities. We argue that the dynamics of the administrative system is generated not only by the tension between monism (positivism) and pluralism (epistemic variety) but also by resistance of research communities to increasing administrative control. The latter form of control employing its technical decisions implicitly devalues SSH and negates their meaningfulness. Administrative control orients towards global systems of symbolic prestige, which results in reproduction of unequal power relations between different research disciplines as well as between researchers and research administrators