History, architecture and art of the Jesus Name Church in Daujėnai

Dabartinė Daujėnų bažnyčia – viena iš nedaugelio mūrinių XVIII–XIX a. sandūros filinių bažnyčių Lietuvoje, savitais baroko reliktais išsiskiriantis ankstyvojo klasicizmo sakralinės architektūros paminklas. Du šimtmečius gyvuojanti šventovė ne kartą buvo remontuota, kai kurie jos elementai ir konstrukcijos (grindys, lubos, langai, stogas) perdaryti. Pastato eksterjeras, nors ir patyrė permainų, išsaugojo pirminę raišką, o interjeras pakito labiau, nes senoji halinė bažnyčios vidaus erdvė vėliau buvo pertvarkyta į pseudobazilikinę, su belange viršutine centrinės navos dalimi. Dabartinis jos ir bažnyčios sienų dekoras stokoja saiko ir neatitinka pastato stiliaus, bet, tikėtina, kada nors bus sutvarkytas suteikiant jam daugiau darnos. Interjere išliko trys pirminiai gana saviti ankstyvojo klasicizmo stiliaus altoriai, svarbūs Lietuvos altorių meninių formų raidos tyrimams ir derantys su pastato architektūra. Juos veikiausiai suprojektavo pastato kūrėjas, nors tai patvirtinančių duomenų neaptikta. XIX a. antrosios pusės įrenginiai ir baldai – istorizmo ir liaudies dailės bruožų turintys dirbiniai, vertingi Šiaurės Lietuvos regiono liaudies dailės ir amatų tyrimams. Nors senųjų vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių Daujėnų bažnyčioje nedaug, keletas jų (Jėzaus Nazariečio statula, XVII a. Nukryžiuotojo skulptūra, arkivyskupo Juozapo Skvirecko biustas, vitražas, bronzinės žvakidės, Sekminių simboliu dekoruotos klausyklos) yra meniški ir reti. Vienaip arba kitaip vertingi ir kiti dailės objektai. Dauguma jų atspindi parapijos pamaldumo tradicijas ir padeda joms skleistis. Su bažnyčios istorija ir parapijos pamaldumo raida itin glaudžiai susijęs ypatingas Daujėnų bažnyčios dailės kūrinys – rengiamoji Jėzaus Nazariečio skulptūra, vienas iš garsiausių stebuklingųjų Išganytojo atvaizdų Lietuvoje.The church in Daujėnai now is one of few filial brick churches built at the turn of the 18th-19th centuries in Lithuania; it is a sacral architecture monument distinguished by its original baroque relics. The temple standing for two centenaries had been repaired many times, some its elements and constructions (floor, ceiling, windows and roof) had been reworked. The exterior of the building also underwent some changes, but it retained its primary expression; while the interior changed more, because its old hall-like space of the church interior had been later reworked into a pseudo-basilica with a windowless upper part of the central nave. The decor of its interior and walls now lacks moderation and do not tone with the style of the building; but one can hope that it will be put in order by providing with more harmony. Three original and rather peculiar altars of early Classicism have survived in the interior of the church. They are important for investigations how art forms have been changing and corresponding to the architecture of building. The altars seem to have been designed by the author of the building, although there are no documents confirming this. The equipment and furniture of the second half of the 19th century – things having traits of historism and folk art – are valuable for investigations of folk art and handicrafts in the North Lithuanian region. Although there are few pieces of visual and applied arts in the Daujėnai church, but some of them (a statue of Jesus of Nazareth, Crucifix statue of the 17th century, the bust of archbishop Juozapas Skvireckas, a stained-glass, bronze candles, as well as the confessionals decorated by a Pentecost symbol) are artistic and rare. Other art objects are also of certain value. They reflect mainly the traditions of devotion and play a role in their spreading. A specific art piece very closely related to the history of the church in Daujėnai