Dabartinė Daujėnų bažnyčia – viena iš nedaugelio mūrinių XVIII–XIX a. sandūros filinių bažnyčių Lietuvoje, savitais baroko reliktais išsiskiriantis ankstyvojo klasicizmo sakralinės architektūros paminklas. Du šimtmečius gyvuojanti šventovė ne kartą buvo remontuota, kai kurie jos elementai ir konstrukcijos (grindys, lubos, langai, stogas) perdaryti. Pastato eksterjeras, nors ir patyrė permainų, išsaugojo pirminę raišką, o interjeras pakito labiau, nes senoji halinė bažnyčios vidaus erdvė vėliau buvo pertvarkyta į pseudobazilikinę, su belange viršutine centrinės navos dalimi. Dabartinis jos ir bažnyčios sienų dekoras stokoja saiko ir neatitinka pastato stiliaus, bet, tikėtina, kada nors bus sutvarkytas suteikiant jam daugiau darnos. Interjere...
1608 m. Žygaičiuose pastatyta koplyčia, kuri 1785 m. perstatyta į nedidelę medinę bažnyčią. Pastaros...
Straipsnyje analizuojami Degučių bažnyčios XVIII–XIX a. paveikslai „Nekaltai Pradėtoji Švč. Mergelė ...
Gruzdžių filija ar koplyčia veikė 1672 m. Tai patvirtina karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio žemi...
XX a. pr. Vilniuje kunigo Karolio Liubanieco iniciatyva buvo sumanyta statyti bažnyčią, pašvęstą Šve...
Šiame straipsnyje aptariami du vienas kitą pakeitę Šiluvos bažnyčios Jėzaus Nazariečio siužeto skulp...
Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios interjero dailės įvairiarūšiai įrenginiai yra baigiamojo magistro dar...
Trinitorių bažnyčios ir vienuolyno fundaciją sumanė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Povila...
Straipsnyje aptariami "Jėzaus Nazariečio" siužeto kūriniai Lietuvos dailėje nuo Antrojo pasaulinio k...
Straipsnis skirtas kunigo, istoriko, Dzūkijos ir Sūduvos kraštotyrininko Jono Reitelaičio 125-osioms...
Ponios Onos Zelštienės pačioje XVIII a. pradžioje užsakyta Jėzaus Nazariečio skulptūra – Antakalnio ...
Straipsnyje analizuojamos Lietuvoje plačiai paplitusios mūrinės bokštinės koplytėlės – reikšminga li...
Pamaldumas Švč. Jėzaus Širdžiai jau daugiau nei trys šimtmečiai yra labai svarbi Katalikų bažnyčios ...
Karmelitų dvasingume Švč. Mergelės Marijos kultas įgyja specifinę pamaldumo formos išraišką – garbin...
Straipsnis skirtas kunigo, istoriko, Dzūkijos ir Sūduvos kraštotyrininko Jono Reitelaičio 125-osioms...
Straipsnyje rekonstruojami buvusieji Degučių bažnyčioje liturginiai reikmenys ir aprašomi išlikusiej...
1608 m. Žygaičiuose pastatyta koplyčia, kuri 1785 m. perstatyta į nedidelę medinę bažnyčią. Pastaros...
Straipsnyje analizuojami Degučių bažnyčios XVIII–XIX a. paveikslai „Nekaltai Pradėtoji Švč. Mergelė ...
Gruzdžių filija ar koplyčia veikė 1672 m. Tai patvirtina karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio žemi...
XX a. pr. Vilniuje kunigo Karolio Liubanieco iniciatyva buvo sumanyta statyti bažnyčią, pašvęstą Šve...
Šiame straipsnyje aptariami du vienas kitą pakeitę Šiluvos bažnyčios Jėzaus Nazariečio siužeto skulp...
Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios interjero dailės įvairiarūšiai įrenginiai yra baigiamojo magistro dar...
Trinitorių bažnyčios ir vienuolyno fundaciją sumanė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Povila...
Straipsnyje aptariami "Jėzaus Nazariečio" siužeto kūriniai Lietuvos dailėje nuo Antrojo pasaulinio k...
Straipsnis skirtas kunigo, istoriko, Dzūkijos ir Sūduvos kraštotyrininko Jono Reitelaičio 125-osioms...
Ponios Onos Zelštienės pačioje XVIII a. pradžioje užsakyta Jėzaus Nazariečio skulptūra – Antakalnio ...
Straipsnyje analizuojamos Lietuvoje plačiai paplitusios mūrinės bokštinės koplytėlės – reikšminga li...
Pamaldumas Švč. Jėzaus Širdžiai jau daugiau nei trys šimtmečiai yra labai svarbi Katalikų bažnyčios ...
Karmelitų dvasingume Švč. Mergelės Marijos kultas įgyja specifinę pamaldumo formos išraišką – garbin...
Straipsnis skirtas kunigo, istoriko, Dzūkijos ir Sūduvos kraštotyrininko Jono Reitelaičio 125-osioms...
Straipsnyje rekonstruojami buvusieji Degučių bažnyčioje liturginiai reikmenys ir aprašomi išlikusiej...
1608 m. Žygaičiuose pastatyta koplyčia, kuri 1785 m. perstatyta į nedidelę medinę bažnyčią. Pastaros...
Straipsnyje analizuojami Degučių bažnyčios XVIII–XIX a. paveikslai „Nekaltai Pradėtoji Švč. Mergelė ...
Gruzdžių filija ar koplyčia veikė 1672 m. Tai patvirtina karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio žemi...