Tradicijų pliuralizmas katalikų daugumos visuomenėje: katalikiškoji hegemonija santykyje su nacionalizmu ir etniniu skirtingumu

Antropologinėse studijose, kuriose analizuojami valstybės kūrimo procesai, pabrėžiama būtinybė analizuoti hegemoninės tautos ir kultūros sampratos įtvirtinimą, peržengiantį etninę ir kultūrinę visuomenės įvairovę. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į keletą istorinių procesų, kurių metu Katalikų bažnyčia Lietuvoje siekė įtvirtinti bendrą sutarimo diskursą dėl homogeniškos katalikiškosios lietuvių tautos sampratos. Remdamiesi A. Gramsci’o hegemonijos analize, autoriai pateikia du prieštaros katalikų hegemonijai Lietuvoje pavyzdžius – nevienareikšmę katalikybės vaidmens lietuvių tautos istorijos ir kultūros paveldui sampratą ir tautinės lietuvių ir lenkų nesantaikos atspindžius katalikų bendruomenėje.Anthropological studies of state-making have stressed the need to analyse the creation of a hegemonic notion of culture and nation, which must overcome heterogeneity in terms of ethnic and cultural diversity. The article seeks to highlight some aspects of historical processes through which the Catholic Church has struggled for the establishment of a consensual discourse of a homogeneous Catholic Lithuanian nation. Based on the Gramscian analysis of hegemony, the authors present two examples of contestations of Catholic hegemony in Lithuania – the complex understanding of the role Catholicism plays in the idea of the Lithuanian nation and its cultural heritage and the national antagonism between Polish and Lithuanian ethnic groups within the Catholic community