Controversial Aspects of Actio Pauliana Application in Commercial Contractual Relations

The doctoral thesis examines whether the actio Pauliana under Lithuanian law, when applied in commercial contractual relations, ensures a proper balance between the competing interests of the creditor, the debtor and the counterparty, who on the date of the transaction under attack was the debtor‘s creditor. Controversial aspects of the application of this remedy are analysed from the point of view of general unsecured creditors. Upon conducting a comparative analysis of the legal regulation of the actio Pauliana and its alternative mechanisms in bankruptcy proceedings and outside bankruptcy existing in England, the United States, the Netherlands and Lithuania, the specificity of national regulation is revealed in the research: in Lithuania there is no clear division between actio Pauliana rules for challenging preferential transactions and transactions compromising the integrity of the debtor‘s estate. After discussing problems caused by the absence of the demarcation line between the said rules in the national law, the dissertation further seeks to establish whether the Paulian action under Lithuanian law enables general unsecured creditors to effectively protect their interests against their debtor. It also attempts to assess whether the national regulation ensures that an equilibrium is maintained between the conflicting interests of two types of general unsecured creditors, i.e. one creditor being the claimant under the Paulian action and the other creditor of the same debtor acting as the respondent with the aim of defending the disputed transaction he had entered into. After controversial aspects of the application of the actio Pauliana in commercial contractual relations are revealed, guidelines are drawn up for improving the conditions of the application of the actio Pauliana in Lithuania. In general, the above guidelines may be applied not only to commercial contractual relations, but other types of contractual relations as well.Disertacijoje tiriama, ar Lietuvos teisėje įtvirtintas actio Pauliana institutas, jį taikant komerciniuose sutartiniuose santykiuose, užtikrina pusiausvyrą tarp tarpusavyje konkuruojančių kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įgijusio trečiojo asmens, kaip vieno iš to skolininko kreditorių, interesų. Instituto taikymo probleminiai aspektai analizuojami eilinių kreditorių (t. y. kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti, ir kuriems įstatymuose nesuteiktas prioritetas tenkinant reikalavimus iš bankrutuojančio skolininko turto) požiūriu. Lyginamuoju aspektu ištyrus actio Pauliana instituto ir jo analogų reglamentavimo bei taikymo įprastame civiliniame procese ir bankroto procese ypatumus, egzistuojančius Anglijos, JAV, Nyderlandų ir Lietuvos teisėje, disertacijoje išryškinamas nacionalinio reguliavimo specifiškumas: Lietuvoje nėra aiškios takoskyros tarp actio Pauliana taisyklių, skirtų pirmenybiniams sandoriams ginčyti, ir taisyklių, skirtų sandoriams, pažeidžiantiems skolininko turto vientisumą, ginčyti. Aptarus minėtos aiškios atskirties nebuvimo problematiką, tyrime toliau analizuojama, ar pauliškasis ieškinys Lietuvos teisėje leidžia eiliniams kreditoriams efektyviai apginti savo interesus skolininko atžvilgiu. Kartu tyrime vertinama, ar nacionalinis reguliavimas užtikrina dviejų tipų eilinių kreditorių, kurių lūkesčiai actio Pauliana procese yra kardinaliai priešingi (t. y. pauliškąjį ieškinį pareiškusio eilinio kreditoriaus kaip ieškovo ir ginčijamą sandorį su skolininku sudariusio kito eilinio jo kreditoriaus kaip atsakovo), interesų pusiausvyrą. Atskleidus actio Pauliana instituto taikymo komerciniuose sutartiniuose santykiuose probleminius aspektus, disertacijoje nubrėžiamos gairės šio instituto taikymo sąlygoms Lietuvoje tobulinti. Minėtos gairės bendruoju atveju gali būti pritaikomos ne tik komerciniams, bet ir kitiems sutartiniams santykiams