Ateities miško išteklių ekonominis vertinimas

Šiandien miškas turi patenkinti vienodai - ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius visuomenės poreikius. Tokie yra nacionalinės miškų ūkio darnaus vystimosi strategijos tikslai. Žmonija susirūpino gamta, kai sparčiai besivystant ekonomikai, pramonei iškilo ekologinės krizės pavojus. Kai vykstantys pokyčiai gamtoje pradėjo grėsti gyvybėms bei sveikatai milijonų žmonių visuomenė pradėjo vertinti ne tik aplinkosaugines ir socialines miško funkcijas, bet ir kaip nacionalinį turtą. Vykstant centralizuotos ekonomikos pertvarkos į rinkos ekonomiką procesui prasidėjo subalansuotos plėtros teorijos spartus vystymasis bei praktinė šios teorijos sprendinių įdiegimo veikla. Subalansuotos plėtros teorija, teigianti, kad visuomenės vystymas turi vykti, siekiant pusiausvyros tarp ekonominio augimo, socialinio progreso ir ekologinio stabilumo tapo pagrindine tolesnės civilizacijos raidos alternatyva. Efektyvus subalansuotos plėtros principų diegimas galimas, esant reikiamam informaciniam aprūpinimui ir pakankamoms investicijų galimybėms. Sparčiai besiformuojanti moderni informacinė visuomenė siekia įgyvendinti subalansuotos plėtros teorinius principus. Subalansuotos plėtros procesai turi būti planuojami, organizuojami, valdomi ir kontroliuojami tiek globaliniame, tiek regioniniame bei nacionaliniame lygmenyse. Visuomenei tenka susidurti su tokia didele trumpalaikių poreikių bei ilgalaikių tikslų įvairove pasauliniu mastu, kad net neįmanoma apibrėžti vienintelį universaliai teisingą subalansuotos plėtros kelią ar tikėtis, kad bus parengtas subalansuoto ekonominio elgesio planas. Subalansuotumo negalima pasiekti vieną kartą visiems laikams. Kiekviena visuomenė bus subalansuota savaip ir savam laikotarpiui, bet nei viena iš jų negarantuos absoliutaus subalansuotumo. Tikslas yra mobilus, besikeičiantis kartu su žiniomis ir asmeninėmis bei visuomenės vertybėmis ir atiduodamomis pirmenybėmis, atsižvelgiant į aplinkos kokybę, ateities technologinių vertinimą ir požiūrį į riziką.Forests, nowadays, should satisfy equally all society's demands: economic, social and those of environmental protection. Such are objectives of the national strategy of harmonious forestry development. Mankind became anxious of the nature when rapidly growing economics started showing signs of possible ecological crisis and its consequences to industry. When changes in nature became threatening to lives and health of millions of people, the society started valuing not only social functions of woods and those of environmental protection, but also started valuing the woods as national property. In the course of transition from centralized to market economy there commenced a rapid development of balanced development theory as well as practical implementation of the decisions of that theory. The theory of balanced development asserting that development of society should continue while seeking equilibrium among economic growth, social progress and ecological stability became the most important alternative for further development of civilization. Efficient implementation of the principles of balanced development became possible at the availability of sufficient informational support and investment possibilities. Rapidly raising modern informational society is seeking to implement the theoretical principles of the balanced development. The process of the balanced development is to be planned, organized, managed and controlled both on the global and regional as well as national levels. Society encounters such a versatility of short- and long-term goals on the world's scale that it is simply impossible to define a single universally right path of the balanced development or expect arranging a plan of balanced economic behaviours. Balance as such cannot be reached once and for all times. Every society will be balanced in its own way and for a certain period of time, but no one of them can guarantee absolute balance. The purpose is mobile, changing alongside with knowledge, individual and public values as well as priorities taking into account the quality of environment, assessment of future technologies and attitude to risks