Tale that is not a tale, or Eglė - the queen of serpents revisited

Recenzijoje aptariamas Leonardo Saukos parengtas 4 tomų leidinys „Eglė žalčių karalienė“ (Vilnius, 2007-2008). Recenzentas laiko šį kapitalinį L. Saukos darbą nė mažiausių abejonių nekeliančiu moksliniu žygdarbiu ir tikisi, kad leidinys abejotinai atgaivins senus kaip pasaulis tautosakininkų, literatūrologų, mitologų ir net etnologų ginčus bei diskusijas, kas iš tikrųjų yra šis pasakojamosios lietuvių liaudies kūrybos perlas - pasaka ar mitas. Pirmajame tome sudarytojas pateikia visus Eglės žalčių karalienės tautosakinių interpretacijų variantus, kurie yra ypač būdingi ir paplitę Lietuvos kultūrinėje erdvėje. Antrasis pasakos Eglė žalčių karalienė (tikriau sakant, siužetinių (hermeneutinių) interpretacijų) tomas skirtas artimiausių mūsų giminaičių latvių tautosakoje paplitusiems variantams. Trečiasis Eglės žalčių karalienės pasakos nepasakos paplitimo nebaltiškuose kraštuose variantų tomas suteikia galimybę apžvelgti pasakos variantus plotuose už baltų šalių ribų. Užfiksuoti variantai, apžvelgiami sugrupuoti pagal kalbas, o dar bendriau - ir pagal šias kalbų grupes: finų, slavų, romanų, tiurkų. Ketvirtasis tomas skirtas Eglės žalčių karalienės teoriniams kultūrologiniams tyrimams ir su jais vienaip ar kitaip susijusioms refleksijoms. Recenzentas pažymi, visi jie yra glaudžiat susiję su baltiškai lietuviškos kultūros raida bei geneze ir ją atspindi. Visa tai tik dar labiau didina ir išplėtoja tiek recenzuojamojo L. Saukos mokslinio darbo vertę, tiek jo turinį