Vision of radically democratic republic: provisions of the social-democratic faction of the Constituent Seimas in the process of reception of the Constitution (1922)

The aim of the article is to research, reconstruct, present and discuss the provisions of faction of social-democrats of the Constituent Seimas and LSDP in general in the process of reception of the temporary Constitution (June 2, 1920) and the permanent Constitution (August 1, 1922) of the Republic of Lithuania. Summarizing, it can be stated that social-democrats of that period aimed to consolidate radical parliamentary democratic form of governance, which had to consolidate not only radical political democracy, but social and economic democracy, as well. Social-democrats of that period were implacably hostile to the institution of the president, which they considered not democratic. It should be stated that constitutional provisions of social-democrats were caused by the spirit of the times originated from the collapse of undemocratic monarchies during the revolutions in 1917 and 1918, popularity of democracy in its radically parliamentary, ‘french’ version, adherence to one of the most radical socialistic interpretations of marxistic doctrine and ideological tradition of socialism in general. Also, they were exposed by circumstances and characteristics of LSDP activities at that time. All of that resulted into hypertrophied and not adequate assessment of presidential institutions according to the permanent Lithuanian Constitution of the Republic of Lithuania (1922) and assessment of this Constitution in general.Straipsnyje aptariamas Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo socialdemokratų frakcijos bei apskritai to meto Lietuvos socialdemokratų partijos santykis su Lietuvos Respublikos 1922 m. Konstitucijos priėmimo procesu. Ištyrus ir rekonstravus to meto socialdemokratų nuostatas, tiek priimant 1920 m. laikinąją Konstituciją, tiek ir 1922 m. rugpjūčio 1 d. nuolatinę Konstituciją, galima teigti, kad to meto socialdemokratai siekė Lietuvoje įtvirtinti kiek galima radikalesnę parlamentinę demokratinę valdymo formą, kuri turėjo įtvirtinti ne tik radikalią politinę, bet ir socialinę bei ekonominę demokratiją. Ypač nesutaikomai priešiški to meto Lietuvos socialdemokratai buvo dėl, jų nuomone, demokratijai prieštaraujančios prezidento institucijos. Konstatuotina, kad to meto socialdemokratų konstitucinės nuostatos buvo veikiamos „laikmečio dvasios“, kilusios iš nedemokratinių monarchijų griūties po 1917–1918 m. revoliucijų bei po Pirmojo pasaulinio karo pasireiškusio „demokratinio entuziazmo“, radikaliai parlamentinės „prancūziškos“ demokratijos versijos išpopuliarėjimo bei Šveicarijos konstitucinės politinės tradicijos įtakos. Taip pat to meto Lietuvos socialdemokratų konstitucinėms nuostatoms didelę įtaką darė vadovavimasis viena iš to meto radikalesnių socialistinių marksistinės socializmo doktrinos interpretacijų, jų bendrosios ideologinės-politinės nuostatos bei politinė laikysena įvairiais politinio ir socialinio visuomenės gyvenimo klausimais, socializmo ideologinė tradicija apskritai, taip pat to meto europinio socialistinio judėjimo raidos ypatybės bei, žinoma, to meto pačios LSDP veiklos aplinkybės ir to istorinio laikotarpio Lietuvos politinės kultūros ypatybės