Monografijoje nagrinėjamas neeiliuotos lietuvių kalbos ritmas. Analizuojamos akustinės garsinės kalbos ypatybės, galinčios atskleisti ritmiškumą. Siekiama išsiaiškinti, kuriai tipologinei kalbos ritmo grupei gali būti priskiriama lietuvių kalba, kas – kirtis ar skiemens trukmė – yra pagrindiniai ritmo rodikliai. Aiškinamasi, kas lemia neeiliuotos rašytinės kalbos ritmiškumą. Svarstomas klitikų vaidmuo rišliojoje kalboje. Aptariami metrinės fonologijos principai ir galimybės remiantis ja interpretuoti lietuvių kalbos ritmą. Tyrimą sudaro keturios dalys: 1) analizuojamos akustinės garsinės kalbos ypatybės, galinčios atskleisti ritmiškumą, 2) aiškinamasi, kas lemia neeiliuotos rašytinės kalbos ritmiškumą, 3) svarstomas klitikų vaidmuo rišliojo...