Acoustic correlates of rhythm of Lithuanian and Latvian speech

Akustiniai ritmo koreliatai – tai kintamieji, gaunami apskaičiavus balsinių ir priebalsinių intervalų trukmę. Daugelio autorių sutariama, kad trukmė yra vienas iš pagrindinių kalbos ritmo rodiklių. Šie dydžiai sukurti fonologinių ypatybių pagrindu, nes manoma, kad balsių redukcija ir skiemens struktūros sudėtingumas yra svarbiausi rodikliai, skiriantys visas kalbas į tris nustatytas ritmo grupes: kirtinio (ritmo pagrindas – kirtis), skiemeninio (ritmo pagrindas – skiemuo) ir morinio (ritmo pagrindas – mora). Akustiniai lietuvių ir latvių ritmo koreliatai iki šiol dar neanalizuoti. Tyrimo tikslas yra nustatyti ir palyginti minėtus lietuvių ir latvių kalbų parametrus bei išsiaiškinti, kuriai ritmo grupei gali būti artimesnės šios kalbos. Papildomai atliktas dar vienas eksperimentinis tyrimas, kuriame analizuojami akustiniai švedų, islandų ir kinų kalbų ritmo koreliatai bei tikrinama, ar gautos reikšmės skiriasi nuo P. Mairano (2011) apskaičiuotų tų pačių kalbų dydžių. Šiuo eksperimentu siekiama išsiaiškinti, ar tikrai pasaulio kalbininkų naudojama metodika yra pakankama tipologinei kalbų ritmo klasifikacijai atlikti. Darbe analizuotas aštuonių gimtakalbių išverstas ir perskaitytas The North Wind And The Sun tekstas (įrašai sudarė mažiau po nei 1 minutę). Tekstai anotuoti Praat programa ir gauta medžiaga analizuota P. Mairano (2009) sukurta Correlatore programa. Nustatyta, kad lietuvių ir latvių kalbų balsinių intervalų trukmės standartinis nuokrypis normalizavus kalbos tempą sutampa (54), o kitų apskaičiuotų akustinių abiejų kalbų ritmo koreliatų skirtumas svyruoja nuo 2 iki 16. Gauti dydžiai ir jų projekcijos rodo, kad lietuvių ir latvių kalbos turi ir kirtinio, ir skiemeninio ritmo ypatybių, bet yra artimesnės kirtinio ritmo kalboms. Atlikta hierarchinė ir dviejų dydžių klasterinė analizė patvirtina šių kalbų panašumą į kirtinio ritmo kalbas. Papildomo tyrimo rezultatai rodo didelę dviejuose tyrimuose apskaičiuotų tų pačių kalbų ritmo dydžių variaciją. Skirtingi P. Mairano (2011) gautų rezultatų ir šiame tyrime apskaičiuotų akustinių ritmo koreliatų duomenys rodo kitokias analizuojamų kalbų ypatybes arba priklausymą kitai ritmo grupei, nei yra nustatęs P. Mairano (2011). Taip pat atrasta, kad skiriasi ir vienos kalbos dviejų informantų akustiniai ritmo koreliatai. Tai sustiprina abejones dėl taikytos metodikos tinkamumo ritmo parametrams nustatyti. Atlikta dviejų dydžių klasterinė analizė tik iš dalies patvirtina P. Mairano (2011) ir šio tyrimo rezultatų panašumą.Acoustic correlates of rhythm – the variables obtained from the calculation of duration of vocalic and consonantal intervals. Many authors agreed that the duration is one of the indicator of rhythm of the speech parameters. These values are created by the phonological features based on the assumption that vowel reduction and syllable structure complexity are the most important indicators that distinguish all the languages into three rhythm groups: stress-timed (rhythm is based on stress), syllable-timed (rhythm is based on syllables) and mora-timed (rhythm is based on mora). Acoustic correlates of rhythm of Lithuanian and Latvian speech were not analyzed yet. The aim of research is to find and compare those Lithuanian and Latvian parameters and to find out to which rhythm group may these languages be closer. In addition, another experimental research was made, which analyzes the acoustic Swedish, Icelandic and Chinese correlates of rhythm and examines if the resulting values are different from P. Mairano‘s (2011) calculated correlates of the same languages. In this experiment the aim is to find out whether or not the methodology used by world’s linguists is adequate to do a typological classification of rhythm of languages. The North Wind And The Sun text that was translated and read by the eight native speakers (records account for less than 1 minute) was analyzed in the research. Texts were annotated with a program Praat and the resulting material was analyzed with P. Mairano‘s (2011) developed program Correlator. It was found that the standard deviation of vocalic intervals after normalization of speech rate of Lithuanian and Latvian languages is equal (54), while the difference of other measured acoustic correlates of rhythm of both languages ranged from 2 to 16. The values and their projections show that Lithuanian and Latvian languages have the features of stress-timed and syllable-timed languages, but are closer to the stress-timed languages. The hierarchical and two-step cluster analysis prove the similarity of both languages to the stress-timed languages. The results of additional research indicates a big variation of the correlates of the same languages measured in two studies. The difference between P. Mairano‘s (2011) results and the acoustic correlates of rhythm obtained in this study shows different characteristics of the analyzed languages or belonging to another group of rhythm than those established by P. Mairano (2011). It is also discovered that acoustic correlates of rhythm of the same language of two informants are different too. This suports doubts about the appropriateness of the methodology used to determine the parameters of language rhythm. The two-step cluster analysis only partially proves that the results of P. Mairano (2011) and the results of this research are similar.Vytauto Didžiojo universiteta