Essay on the history of Lithuanian anatomical terminology

Lietuviško anatomijos vardyno ištakomis reikia laikyti Konstantino Sirvydo (1579–1631) trikalbį (lenkų-lotynų-lietuvių) žodyną, kurio pirmasis leidimas išėjo apie 1620 m. Pirmuosiuose profesionalios medicininės publicistikos bandymuose Vincas Kudirka (1858–1899) vartojo jau įsišaknijusius anatomijos pavadinimus. Nedvejotinas profesionaliojo anatomijos vardyno, kaip pavadinimų sistemos, pradininkas buvo Jonas Basanavičius (1851–1927). Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyne yra išlikusi jo ranka rašyta „Anatomijos ir medicinos vardyno medžiaga", kurioje yra apie 270 anatomijos pavadinimų rusų, lotynų ir lietuvių kalbomis ir kai kurie atitikmenys vokiečių ir lenkų kalbomis. Jurgis Žilinskas (1885–1957) su bendradarbiais atliko reikšmingiausią vaidmenį, paskelbiant anatomijos vadovėlio metmenis. P. Avižonis (1875–1939) sukūrė nepriekaištingą akies vardyną. Po Antrojo pasaulinio karo trūko lietuviškų mokymo priemonių, o jas greitai parengti nebuvo jėgų, tad griebtasi versti iš rusų kalbos. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje pradėjus rinkti medžiagą lietuviškų medicinos terminų žodynui, dar kartą imtasi ir anatomijos vardyno. Tolesnis vardyno tobulinimo žingsnis buvo žengtas rengiant lietuvišką vadovėlį (1972, 1984), kurio autoriai – žymiausi to meto Lietuvos anatomai Salezijus Pavilonis, Rimvydas Stropus, Kazimieras Tamašauskas ir Adolfas Urbonas. Svarbiausieji anatomijos terminai pateko į „Medicinos terminų žodyną“ (Astrauskas ir kt., 1980), kurį rengiant dalyvavo ir daug kalbininkų. Didelis žodyno privalumas tai, kad jis kirčiuotas. Parengtas spaudai naujas lotynų ir lietuvių kalbų anatomijos vardynas, vadovaujantis 1998 m. „Tenninologia Anatomica” laida, jame daug kas bandyta vienodinti ir tikslinti.The history of Lithuanian anatomical terminology begins in 1620, when a Polish-Latin-Lithuanian dictionary by Konstantinas Sirvydas (1579-1631) was published. In the first publicistic writings in medicine, Vincas Kudirka (1858-1899) used some anatomical terms that have survived until now. Jonas Basanavičius (1851-1927) started the creation of Lithuanian medical nomenclature as a system. Between the two world wars, Jurgis Žilinskas (1885-1957) and his colleagues tried to unify the system, and Petras Avižonis (1875-1939) quite successfully created terms in eye structure and ophthalmology in general. After the Second World war, Lithuanian anatomical terminology developed when translating Russian hand-books and preparing an authentic Lithuanian text-book of anatomy for university students (1972, 1984), as well as by working on the Dictionary of medical terminology (1988). Salezijus Pavilonis (1919-1998) and Kazimieras Tamašauskas (1936-1998) distinguished themselves especially. Nevertheless, Lithuanian anatomical terminology is far from perfect and future generations of anatomists will have much to d