Explanations of writings of the name Lithuania in the 16th and 17th centuries

Straipsnyje apžvelgiamas Lietuvos vardo kilmės aiškinimas pasitelkiant lingvistinius argumentus, išryškinama Lietuvos vardo kilmės lotyniškoji tradicija ir jos recepcija, argumentuotai abejojama dėl istoriografijoje įsitvirtinusių kai kurių teiginių, nurodomos šaltinių iš lotynų į lietuvių kalbą vertimo klaidos. Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas 1009 metais Kvedlinburgo analuose (Annates Quedlinburgenses). Profesorius Zigmas Zinkevičius skiria tris Lietuvos vardo istorijos šaltiniuose rašymo variantus: „su šaknimis liet- (lietuviškoji tradicija), lit- (slavų tradicija) ir leit- (latvių tradicija). Tačiau šaknis lit- sietina ir su lotyniškąja tradicija, kurią etimologiškai bando pagrįsti XV-XVI amžiaus humanistai. Lietuvos vardą jie sieja arba su lot. litus (krantas) arba su lituus (ragas, trimitas). Reikšminga yra Kojalavičiaus mintis apie „lotynų kalbos liekanas lietuvių kalboje“, taip pat apie lietuvių kalbos artimumą ne tik lotynų (tai jau buvo konstatavęs Mykolas Lietuvis), bet ir graikų kalbai. Straipsnyje neneigiama jau įsitvirtinusios ir pakankamai pagrįstos hipotezės dėl hidroniminės Lietuvos vardo kilmės iš lotyniškojo „litus“. Norima tik atkreipti dėmesį į atskirą lotyniškosios tradicijos egzistavimą ir lotyniškųjų raštų įtaką kai kurių lietuviškų žodžių rašybai bei tarimui.The article deals with the Latin tradition of the name Lithuania since its first attestation in the Annales Quedlinburgenses (1009): Lituae, Letthowie, Lettonia, Litwania etc. The discussion is based on the 16th-17th century "theories" according to which the name of Lithuania was said to be derived from such Latin words as litus 'sea-shore, bank', lituus 'horn, bugle' or as the result of a sound change Italia>l'ltalia>Liluania. In the spelling Lithuania (the letters instead of ) the influence of the Greek orthography is also observed