Litauen und das Memelland Über die Grenzen der Interpretationen

Straipsnyje nagrinėjamos Klaipėdos krašto įjungimo į Lietuvą 1923–1924 m. politinės, ekonominės ir socialinės peripetijos. Klaipėdos įjungimas į Lietuvos valstybę radikaliai pakeitė ir uostamiesčio, ir viso krašto statusą bei raidą. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje dabartinis Klaipėdos kraštas tebuvo skurdus Vokietijos imperijos uostas ir neturėjo jokio ekonominio užnugario, todėl kai po susivienijimo XIX a. viduryje Vokietija pergyveno socialinį pakilimą, demografinį sprogimą ir ekonominį perversmą, Klaipėda stagnavo. Miesto augimas sustojo, o uostas merdėjo, nes pagrindinės vokiečių investicijos ir technologijos plaukė į Karaliaučių. Dar labiau Klaipėda marginalizavosi, kai XIX a. pabaigoje Rusija pasistatė modernų uostą Liepojoje, sujungė jį su savo geležinkelių sistema ir pradėjo metodišką Klaipėdos ir viso krašto dusinimą. Tuo tarpu įjungta į Lietuvą Klaipėda iškart tapo antru miestu valstybėje ir svarbiausiu šalies uostu. Be Klaipėdos prieškario Lietuvos ekonominis progresas būtų buvęs neįmanomas, praktiškai būtų likusi pasmerkta lietuvių politinė bei diplomatinė kova dėl Vilniaus, o be jo lietuviškas valstybingumas būtų likęs tik ideologine chimera. Nepaisant svarbios Lietuvos pergalės dėl Klaipėdos, jos prisijungimas nelaikytinas drąsiausiu žingsniu prieškario Lietuvos užsienio politikoje, nes Vilniaus susigrąžinimas buvo sunkesnis ir drąsesnis žingsnis, o Klaipėdos laimėjimas – daugiau palankiai susiklosčiusios tarptautinės konjunktūros rezultatas