Klaipėdos problemos sprendimo galimybės Lenkijos Respublikos diplomatų akimis

Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos po Versalio sutarties Klaipėdos krašto klausimą padarė atvirą. XX a. 3-iojo deš. pr. niekas negalėjo tiksliai planuoti, kaip toliau klostysis Klaipėdos krašto likimas. Pretendentų, o tiksliau - suinteresuotųjų vienu ar kitu Klaipėdos krašto sprendimu buvo ne tiek jau mažai. Tai nedavė ramybės Vokietijai, buvusiai šio krašto savininkei, tačiau ne vien jai. Iškart po Klaipėdos krašto atskyrimo nuo Vokietijos teritorines pretenzijas visų pirma į Klaipėdos uostą pareiškė Lietuvos Respublika, savo įtaką sustiprinti siekė ir Lenkija. Norint geriau suvokti ir įvertinti Klaipėdos krašto tolesnes politines galimybes, reikia susipažinti su visų Klaipėdos krašto likimu suinteresuotų valstybių siekiais. Tai atlikti geriausiai leidžia žvilgsnis į tuo metu kurtus įvairių šalių planus Klaipėdos atžvilgiu, lig šių dienų saugomus įvairių šalių archyvų saugyklose. Pristatomi 1921 m. du lenkų dokumentai. Pirmasis Lenkijos užsienio reikalų ministerijos instrukcija dėl Lenkijos požiūrio į Klaipėdos miesto kaip laisvojo miesto (freištadto) ateitį, antrasis – Lenkijos delegacijos, veikusios Klaipėdos krašte iki Klaipėdos krašto galutinio prijungimo prie Lietuvos, pranešimas Lenkijos užsienio reikalų ministerijai apie situaciją Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte. Dokumentai saugomi Naujųjų aktų archyve Varšuvoje (Archiwum akt nowych). Istoriografijoje dominuoja bendra nuomonė, kad Lenkijos vyriausybė palaikė Klaipėdos kaip laisvojo miesto idėją ir visokeriopai ją rėmė, tikėdamasi vaidinti didesnį vaidmenį visų pirma Klaipėdos uoste. Bet Klaipėdoje veikusi Lenkijos delegacija pasisakė už Klaipėdos krašto perdavimą Lietuvai. Kitas dalykas, kad Varšuva galų gale neatsižvelgė į savo delegacijos Klaipėdoje rekomendacijas.Separation of Klaipėda Region from Germany after the Treaty of Versailles made the question of Klaipėda Region open. At the beginning of the 1920s nobody could exactly tell the fate of Klaipėda Region. There were quite a number of those concerned with this region. This worried Germany, the former owner of the region, as well as others. Right after the separation of Klaipėda Region from Germany, territorial claims primarily to the port of Klaipėda were put by the Republic of Lithuania; Poland also tried to strengthen its influence. In order to better understand and evaluate the further political opportunities of Klaipėda Region, we should know the objectives of all states concerned with the fate of the region. This could be best done through the analysis of the plans designed by various countries with respect to Klaipėda. The paper presents two Polish documents as of 1921. The first document is the instruction of the Polish Ministry of Foreign Affairs concerning the Polish approach towards the future of Klaipėda as a free town (freistadt); the second one is the report of the Polish delegation, which functioned in Klaipėda Region before the final incorporation of the region in Lithuania, to the Polish Ministry of Foreign Affairs about the situation in Klaipėda and the region. The documents are kept at the Archive of New Acts (Archiwum akt nowych) in Warsaw. There is a prevailing common opinion in historiography that the Polish Government supported the idea of Klaipėda as a free town hoping to play a greater role primarily in the port of Klaipėda. However, the Polish delegation in Klaipėda spoke for the return of Klaipėda Region to Lithuania. Another thing was that Warsaw did not finally take into account the recommendations of the delegation in Klaipėda