[Old Prussian]

Recenzijoje aptariama norvegų kalbininko Terje Mathiasseno knyga „Prūsų kalbos apybraižos“, aprėpianti visas prūsų kalbos gramatikos sritis. Nebaigtą rankraštį po autoriaus mirties spaudai parengė ir 2010 m. išleido germanistas Johnas Ole Askedalis. Anglų kalba išleistą veikalą sudaro keturios nevienodos apimties dalys, skirtos fonetikai, morfologijai, sintaksei ir žodynui. Knygos gale pridėti du pagal autoriaus rankraščius parengti prūsistiniai straipsniai ir bibliografijos sąrašas, kuris padeda susidaryti bendrą prūsistinės literatūros vaizdą skaitytojui, kuris dar nėra su ja išsamiau susipažinęs. Recenzijoje išplėtojama ne knygos kritika, o polemika su redakciniais komentarais, į kuriuos būtų naudinga atkreipti dėmesį skaitytojui, besinaudojančiam knyga kaip prūsistikos įvadu. Pateikiamos pastabos apie prūsų kalbos balsių žymėjimą, ilguosius dvibalsius, geminatomis žymėtą balsio trumpumą, dvigarsių priegaides, daiktavardžių ir būdvardžių galūnes, įvardžių ir jungtukų vartojimą. Visomis išsakytomis dalykinėmis ar korektūrinėmis pastabomis siekiama palengvinti knygos skaitymą skaitytojui, dar tik pradedančiam gilesnes prūsistikos studijas. Daugumą paminėtų netikslumų autorius būtų pataisęs prieš knygos publikavimą, jei tik būtų turėjęs tam galimybę. Veikalas, atskleidžiantis neeilinį autoriaus gebėjimą glaustai, tačiau konkrečiai ir aiškiai aprašyti visą kalbos gramatinę sistemą, palengvins pasaulio baltistams pažintį su prūsų kalba