Balsių kaitos vaidmuo formuojantis lietuvių kalbos veiksmažodžiui

Straipsnyje aptariama balsių kaitos pobūdžio ir funkcijų raida veiksmažodžio sistemoje, pakitimų kryptys ir veiksniai įvairiais chronologiniais etapais. Šaknies morfonologinė sandara, ypač balsių kaita, turėjo ypatingos reikšmės baltų veiksmažodžio raidoje. Balsių kaita veiksmažodžio sistemoje nuo seno turėjo ir kaitybinę, ir darybinę reikšmę. Baltų kalbotyroje veiksmažodžio balsių kaitos dalykai nagrinėjami gana fragmentiškai. Bendraindoeuropietiškuoju laikotarpiu veiksmažodžio paradigmos narių santykių būta kitokių nei šiandien – daugiau darybinio, net leksinio (supletyvizmas) pobūdžio. Taigi ribos tarp kaitybos ir darybos buvo kitokios. Skyrėsi ir pagrindinių veiksmažodžio kategorijų, iš kurių vėliau išsirutuliojo laiko, nuosakos ir veikslo kategorijos, funkcijos ir formos. Balsių kaita visais laikais (bendraindoeuropietišku, prabaltišku, rytų ir vakarų baltų ar atskirų baltų kalbų) buvo susijusi tiek su morfologijos, tiek su semantikos dalykais, tačiau tie santykiai smarkiai kito. Gali būti rekonstruojami trys kaitybinės balsių kaitos tipai: 1) kaita tarp pagrindinio ir nykstamojo laipsnio, 2) kiekybinė kaita tarp pagrindinio ir pailgintojo laipsnio, 3) kokybinė kaita tarp eilių (e : o)