Krikščionys ortodoksai kaip religinė mažuma Baltijos valstybėse tarpukario laikotarpiu

Baltijos šalyse – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – krikščionys ortodoksai sudaro religinę mažumą. XX amžiaus antrajame dešimtmetyje ši mažuma Estijoje sudarė 19 %, Latvijoje – 10 %, Lietuvoje – 1 % (be Vilniaus regiono). Baltijos valstybėse krikščionys ortodoksai laikyti carinės Rusijos reliktu. Pagrindinė stačiatikių problema Estijoje buvo ne tiek valstybės pripažinimas, kiek nuomonės apie juos, kaip naivius ir lengvai apgaunamus, paneigimas. Tautinėje istoriografijoje siekta keisti požiūrį į perėjimą į stačiatikių tikėjimą. Latvijoje, kur didžioji dalis stačiatikių buvo rusų tautybės, esminė problema – valstybės pripažinimas. Tai pavyko pasiekti tik baigiantis XX amžiaus trečiajam dešimtmečiui, įrodžius atsidavimą Latvijai ir latvių kalbai. Ypač daug prisidėjo arkivyskupas Jānis. Lietuvoje nebuvo poreikio tapti religine mažuma, nes visi stačiatikiai priklausė rusų ar baltarusių etninėms mažumoms