Bažnytinės procesijos: istorinė studija apie vaizdus ir daiktus

Liepos Griciūtės-Šverebienės monografijoje analizuojamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės procesijos. Nuo pirmųjų studijų metų rinkta medžiaga apie procesijų atributus tapo viena iš svarbių mokslininkės paieškų ir tyrimų krypčių, tačiau tyrinėjimai neapsiribojo daiktais. Mokslininkę domino ir procesijų išorinis pavidalas, norėta atsakyti į klausimus: kas, kada ir kodėl LDK rengė procesijas. Monografiją sudaro du skyriai ir dešimt priedų. Pirmoji knygos dalis skirta supažindinti skaitytoją su LDK vykusiomis procesijomis. Autorė pristato ankstyvąsias žinias apie eisenas XIV–XVI a., po to išsamiau aptaria XVII–XVIII a. rengtas procesijas. Išskiriami liturginių, ypatingųjų procesijų ir maldingųjų kelionių tipai, paaiškinama, kada ir kodėl eisenos rengtos. Panoraminė apžvalga autorei suteikė galimybę ne tik susisteminti šaltiniuose rastas žinias apie procesijas, bet ir atskleisti specifines pamaldumo tradicijas Vilniaus ir Žemaičių vyskupijose (šios sudaro tyrimo geografines ribas), jų sąsajas su visuomenėje vykusiais procesais. Antrajame monografijos skyriuje tyrinėjamas procesijų meninis apipavidalinimas. Skyrius tarsi skyla į dvi dalis: pirmoji skirta vaizdams, antroji – daiktams. Iš pradžių autorė aptaria procesijas kaip reginius: nagrinėja tai, ką vaizdavo procesijose gyvieji paveikslai, kas buvo vaidinama, ką reiškė triumfo vartų simbolika. Ši knygos dalis turbūt geriausiai atskleidžia po išoriniu procesijų pavidalu glūdinčias prasmes. Monografijos pabaigoje pateiktas rankraštinių šaltinių sąrašas.Liepos Griciūtės-Šverebienė’s monograph analyses processions of the Grand Duchy of Lithuania. The material about attributes of processions collected from the first years of studies has become one of the most important directions of the scientists’ searches and studies. The scientist was also interested in external forms of processions and wanted to answer the questions as to who, when and why the DGL organised processions. The monograph consists of two sections and ten annexes. The first part of the book is aimed at familiarising the reader with processions that took place in the GDL. The author presents early information about processions in the 14th–16th c., then she discusses the processions organised in the 17th–18th c. Types of liturgical, special and prayer processions are singled out and their reasons are explained. The panoramic review provided the author with the possibility of systemising the knowledge about processions obtained from various sources, but also of revealing specific devotional traditions in Vilnius and Žemaičiai dioceses, their relations with processes going on in society. The second section of the monograph analyses the artistic forms of processions. The section is as if divided into two parts: the first part is dedicated to images, and the second to things. The author first discusses processions as events: she analyses the objects in procession pictures. This part of the book best reveals the meanings underneath external forms of processions. A list of manuscript sources is presented at the end of the monograph